12
“Paimk jį, prižiūrėk ir nedaryk jam nieko blogo, bet padaryk jam, kaip jis pats panorės”.
Jeremijas 39:12
Jeremijas 52
1
Zedekijas buvo dvidešimt vienerių metų, kai tapo karaliumi. Jis karaliavo vienuolika metų Jeruzalėje. Jo motina buvo Hamutalė, Jeremijo duktė iš Libnos.
2
Jis darė pikta Viešpaties akyse kaip ir Jehojakimas.
3
Dėl Viešpaties rūstybės taip atsitiko Jeruzalei ir Judui, kad galiausiai Jis pašalino juos iš savo akių. Ir Zedekijas sukilo prieš Babilono karalių.
4
Devintaisiais Zedekijo karaliavimo metais, dešimto mėnesio dešimtą dieną, Babilono karalius Nebukadnecaras atėjo su visa kariuomene prieš Jeruzalę, ją apgulė ir supylė aplinkui pylimą.
5
Miestas buvo apgultas iki vienuoliktų karaliaus Zedekijo metų.
6
Ketvirto mėnesio devintą dieną mieste taip sustiprėjo badas, kad žmonės nebeturėjo ko valgyti.
7
Pralaužę miesto sieną, karalius ir visi jo kariai pabėgo naktį taku, esančiu tarp dviejų miesto sienų, pro karaliaus sodą. Chaldėjai buvo apsupę miestą. Jie traukėsi lygumos keliu.
8
Chaldėjų kariuomenė vijosi karalių ir sugavo Zedekiją lygumoje prie Jericho. Visa jo kariuomenė buvo išsklaidyta.
9
Jie suėmė karalių ir atgabeno pas Babilono karalių į
iblą Hamato krašte, ir tas jį teisė.
10
Babilono karalius nužudė Zedekijo sūnus jo akyse, taip pat ir visus Judo kunigaikščius
ibloje.
11
Tada Zedekijui išlupo akis, sukaustė grandinėmis, išsivedė į Babiloną ir įmetė į kalėjimą, kuriame jis išbuvo iki mirties.
12
Devynioliktais Nebukadnecaro, Babilono karaliaus, metais, penkto mėnesio dešimtą dieną, sargybos viršininkas Nebuzaradanas, kuris tarnavo Babilono karaliui, atėjo į Jeruzalę.
13
Jis sudegino Viešpaties namus, karaliaus namus ir visus didelius Jeruzalės pastatus.
14
Chaldėjų kariai, buvę su sargybos viršininku, išgriovė aplinkui Jeruzalę esančias sienas.
15
Nebuzaradanas, sargybos viršininkas, išvedė į nelaisvę dalį tautos beturčių, mieste likusius gyventojus, tuos, kurie perbėgo pas babiloniečius, ir visus amatininkus.
16
Bet Nebuzaradanas paliko kai kuriuos krašto beturčius, kad prižiūrėtų vynuogynus ir dirbtų žemę.
17
Chaldėjai sulaužė varines kolonas, stovus ir varinį baseiną, buvusius Viešpaties namuose, ir visą jų varį išgabeno į Babiloną.
18
Jie paėmė ir puodus, šakutes, gnybtuvus, dubenis, semtuvus bei visus varinius indus, kurie buvo naudojami tarnavimo metu.
19
Sargybos viršininkas pasiėmė indus smilkalams, taures, praustuves, žvakides, lėkštesvisa, kas buvo iš aukso ir sidabro.
20
Dviejų kolonų, baseino, dvylikos varinių jaučių, buvusių po baseinu, ir stovų, kuriuos karalius Saliamonas buvo padaręs Viešpaties namams, vario buvo neįmanoma pasverti.
21
Viena kolona buvo aštuoniolikos uolekčių aukščio, dvylikos uolekčių apimties; kolonos sienos buvo keturių pirštų storio, o vidus tuščias.
22
Ant kolonos buvo varinis kapitelis, penkių uolekčių aukščio; jį supo grotelės ir granato vaisiaiviskas buvo iš vario. Tokia pat buvo ir antroji kolona.
23
Devyniasdešimt šeši granato vaisiai buvo iš vienos pusės; iš viso aplinkui groteles jų buvo šimtas.
24
Sargybos viršininkas paėmė vyriausiąjį kunigą Serają, antrąjį kunigą Sofoniją, tris durininkus,
25
miesto valdininką, kuris buvo karo vyrų viršininkas, septynis vyrus, karaliaus patarėjus, kuriuos rado mieste, kariuomenės vyriausiąjį raštininką, kuris šaukdavo į kariuomenę, ir šešiasdešimt krašto vyrų, kurie buvo mieste.
26
Nebuzaradanas, sargybos viršininkas, paėmęs juos, nuvedė pas Babilono karalių į
iblą.
27
Karalius nužudė juos
ibloje, Hamato krašte. Taip Judas buvo ištremtas iš savo krašto.
28
Nebukadnecaras septintaisiais savo karaliavimo metais iš Jeruzalės ištrėmė tris tūkstančius dvidešimt tris žydus;
29
aštuonioliktaisiais metaisaštuonis šimtus trisdešimt du asmenis;
30
dvidešimt trečiaisiais metais sargybos viršininkas Nebuzaradanas ištrėmė septynis šimtus keturiasdešimt penkis žydus. Iš viso keturis tūkstančius šešis šimtus žmonių.
31
Trisdešimt septintaisiais Judo karaliaus Jehojachino tremties metais, dvylikto mėnesio dvidešimt penktą dieną, Babilono karalius Evil Merodachas pirmaisiais savo karaliavimo metais dovanojo bausmę Judo karaliui Jehojachinui ir išleido jį iš kalėjimo.
32
Jis kalbėjo su juo draugiškai ir davė jam sostą, aukštesnį negu kitų karalių, kurie buvo su juo Babilone.
33
Jis pakeitė Jehojachino kalėjimo drabužius, ir tas valgė karaliaus akivaizdoje per visas savo gyvenimo dienas.
34
Karalius jam paskyrė nuolatinį išlaikymą, kurį jis gaudavo kiekvieną dieną per visas savo gyvenimo dienas.
Arcana Coelestia # 6442
6442. 'He will seize in the morning, he will devour the spoil' means that the deliverance takes place when the Lord is present. This is clear from the meaning of 'the morning' in the highest sense as the Lord, dealt with in 2405, 2780 - therefore 'he will seize in the morning' means that the rescue and deliverance of the good takes place when the Lord is present; and from the meaning of 'devouring the spoil' as taking to Himself those He rescued and delivered. For the meaning of 'devouring' as taking and joining to oneself, see 3168, 3513 (end), 3596, 5643; and as for the meaning of 'the spoil' as those who have been rescued and delivered, this is self-evident. Because the Lord is spoken of in the Word as One who rescues and delivers the good, the expressions to seize, prey, spoil, and plunder are also used in reference to Him. This is clear from what was stated above in verse 9 about Judah, 'A lion's cub is Judah; from the plunder you have gone up, my son', meaning that from the Lord through the celestial comes deliverance from hell, see 6368. It is also clear from other places in the Word, as in Isaiah,
Jehovah's roaring is like that of a lion, He roars like young lions, and growls, and lays hold of the plunder so that no one rescues it. Isaiah 5:29.
In the same prophet,
As a lion roars, and a young lion over his prey, so Jehovah Zebaoth will come down to fight on Mount Zion. Isaiah 31:4.
In Jeremiah,
I will rescue you on that day, I will surely rescue you; but let your life 1 be as spoil to you, for the reason that you have put your trust in Me. Jeremiah 39:17-18.
In Zephaniah,
Wait for Me, said Jehovah, until the day I rise up to the plunder. Zephaniah 3:8.
In Isaiah,
I will divide for Him among many, so that He may divide the spoil with the strong. Isaiah 53:12.
The whole chapter in which this verse appears refers to the Lord.
[2] The meaning of 'devouring the prey (or spoil)' as taking to oneself good things that have been seized by the evil is clear in Balaam's prophetic utterance in Moses,
See, a people will rise up like an old lion, and like a young lion will lift itself up. He will not rest until he has devoured the prey. Numbers 23:24.
From all these quotations it is evident that 'prey', 'spoil', and 'plunder mean the rescue and deliverance of the good by the Lord. The truth that 'Benjamin' represents is said to be what rescues and delivers, because power is an attribute of truth, 3091, 4931, though it derives such power from good, 6344, 6423.
Poznámky pod čarou:
1. literally, soul
