¹ Judo karaliaus Sedekijo devintųjų metų dešimtą mėnesį Babilono karalius Nebukadnecaras ir visa jo kariuomenė atėjo ir apgulė Jeruzalę.

² Vienuoliktaisiais Zedekijo metais, ketvirto mėnesio devintą dieną miesto siena buvo pralaužta.

³ Visi Babilono karaliaus kunigaikščiai suėjo ir susėdo prie viduriniųjų vartų: Nergal Sareceras, Samgar Nebas, Sarsechimas, absaris, Nergal Sareceras, abmagas ir visi kiti Babilono karaliaus kunigaikščiai.

⁴ Judo karalius Zedekijas ir visi kariai, pamatę juos, bėgo pro karaliaus sodą tarp dviejų sienų, palikdami miestą nakties metu. Jie traukėsi lygumos keliu.

⁵ Chaldėjų kariuomenė sekė juos ir pasivijo Zedekiją Jericho lygumose. Jie suėmė jį ir atgabeno pas Babilono karalių Nebukadnecarą į iblą Hamato krašte. Karalius čia jį teisė.

⁶ Jis nužudė Zedekijo sūnus tėvo akivaizdoje, taip pat visus Judo kilminguosius.

⁷ Be to, išlupo Zedekijui akis, surakino grandinėmis ir išgabeno jį į Babiloną.

⁸ Chaldėjai sudegino karaliaus namus, žmonių namus ir nugriovė Jeruzalės sienas.

⁹ Nebuzaradanas, sargybos viršininkas, ištrėmė į Babiloną mieste likusius gyventojus, tuos, kurie perbėgo pas jį, ir amatininkus.

¹⁰ Bet Nebuzaradanas, sargybos viršininkas, paliko krašte kai kuriuos beturčius ir davė jiems vynuogynų ir žemės.

¹¹ Nebukadnecaras, Babilono karalius, davė įsakymą sargybos viršininkui Nebuzaradanui apie Jeremiją:

¹² “Paimk jį, prižiūrėk ir nedaryk jam nieko blogo, bet padaryk jam, kaip jis pats panorės”.

¹³ Nebuzaradanas, sargybos viršininkas, Nebušazbanas, absaris, Nergal Sareceras, abmagas ir visi kiti Babilono karaliaus kunigaikščiai

¹⁴ pasiuntė ir atgabeno Jeremiją iš sargybos kiemo. Jie patikėjo jį Gedolijui, sūnui Ahikamo, sūnaus Šafano, kad jį globotų. Taip Jeremijas liko gyventi savo tautoje.

¹⁵ Jeremijui dar esant sargybos kieme, Viešpats tarė:

¹⁶ “Eik ir kalbėk etiopui Ebed Melechui: ‘Aš išpildysiu savo žodžius šito miesto nelaimei, o ne gerovei, ir tu pats savo akimis matysi juos išsipildant.

¹⁷ Bet tą dieną Aš tave išgelbėsiu ir tu nebūsi atiduotas į rankas tų žmonių, kurių bijai.

¹⁸ Tu nekrisi nuo kardo ir tavo gyvybė atiteks tau kaip grobis, nes pasitikėjai manimi,­sako Viešpats’ ”.

²¹ Karalius Zedekijas įsakė, kad Jeremijas būtų nuvestas į sargybos kiemą ir kad jam duotų gabalą duonos iš Kepėjų gatvės, kol visa duona mieste pasibaigs. Taip Jeremijas liko sargybos kieme.

¹ Pranašavimas apie egėjimo slėnį. Kas gi atsitiko, kad visi sulipote ant stogų?

² Tu, pilnas triukšmo ir neramumo, linksmasis mieste! Tavo kritusieji nekrito nuo kardo ir nemirė kovoje.

³ Visi tavo valdovai bėgo, bet buvo surišti šaulių. Visi, kurie surasti tavyje, buvo surišti, nors ir toli bėgo.

⁴ Aš sakiau: “Atsitraukite nuo manęs, aš graudžiai verksiu. Neguoskite manęs, nes mano tauta sunaikinta”.

⁵ Tai buvo paniekos ir sąmyšio diena egėjimo slėnyje, kurią mums siuntė kareivijų Viešpats.

⁶ Elamas atėjo su strėlinėmis, kovos vežimais ir raiteliais, o Kyras­su skydais.

⁷ Tavo mėgiamieji slėniai buvo pilni kovos vežimų, raiteliai išsirikiavo prie vartų.

⁸ Judo apsauga sugriuvo. Tą dieną jūs apžiūrėjote ginklus Miško namuose.

⁹ Jūs matėte Dovydo miesto sienų plyšius, kurių buvo daug. Jūs sėmėte vandenį iš žemutinio tvenkinio.

¹⁰ Jūs apžiūrėjote Jeruzalės namus, juos griovėte ir jais tvirtinote miesto sieną.

¹¹ Jūs padarėte saugyklą tarp abiejų sienų senojo tvenkinio vandeniui. Bet jūs pamiršote Tą, kuris visa tai darė, ir nekreipėte dėmesio į Jį.

¹² Kareivijų Viešpats ragino tą dieną verkti ir raudoti, skustis galvos plaukus ir apsirengti ašutine.

¹³ Bet štai džiaugsmas ir linksmybė, veršių ir avių pjovimas, mėsos valgymas ir vyno gėrimas. “Valgykime ir gerkime, nes rytoj mirsime”.

¹⁴ Kareivijų Viešpats apsireiškė man, sakydamas: “Šitas nusikaltimas jums nebus atleistas iki mirties,­sako kareivijų Viešpats”.

¹⁵ Kareivijų Viešpats sakė: “Eik pas rūmų prievaizdą Šebną ir jam sakyk:

¹⁶ ‘Ką tu čia veiki? Kodėl išsikirtai sau kapą? ūpestingai aukštoje vietoje išsikaldinai sau buveinę uoloje.

¹⁷ Štai kareivijų Viešpats tvirtai nutvers tave ir pašalins iš čia.

¹⁸ Jis sukte pasuks tave ir mes kaip kamuolį į didelę šalį; ten tu mirsi ir ten tavo garbės vežimas taps gėda tavo valdovo namams!

¹⁹ Aš pašalinsiu tave iš tavo vietos ir tarnybos.

²⁰ Tą dieną aš pašauksiu savo tarną Eljakimą, Hilkijo sūnų,

²¹ apvilksiu jį tavo rūbu, apjuosiu tavo juosta ir perduosiu jam tavo valdžią. Jis bus kaip tėvas Jeruzalės gyventojams ir Judo namams.

²² Aš uždėsiu jam ant peties Dovydo namų raktą. Jis atidarys, ir niekas nebeuždarys, jis užrakins, ir niekas nebeatrakins.

²³ Aš įkalsiu jį kaip vinį tikroje vietoje, ir jis taps savo tėvo namuose šlovingu sostu.

²⁴ Ant jo kabos visa jo tėvo namų šlovė: visos atžalos ir ataugos, maži ir dideli indai nuo puodukų iki puodų.

²⁵ Ateis diena, kai tikroje vietoje įkalta vinis nulūš, visa, kas ant jos kabojo, nukris ir suduš, nes taip Viešpats pasakė’ ”.