Bible

 

Jeremijas 39

Studie

   

1 Judo karaliaus Sedekijo devintųjų metų dešimtą mėnesį Babilono karalius Nebukadnecaras ir visa jo kariuomenė atėjo ir apgulė Jeruzalę.

2 Vienuoliktaisiais Zedekijo metais, ketvirto mėnesio devintą dieną miesto siena buvo pralaužta.

3 Visi Babilono karaliaus kunigaikščiai suėjo ir susėdo prie viduriniųjų vartų: Nergal Sareceras, Samgar Nebas, Sarsechimas, absaris, Nergal Sareceras, abmagas ir visi kiti Babilono karaliaus kunigaikščiai.

4 Judo karalius Zedekijas ir visi kariai, pamatę juos, bėgo pro karaliaus sodą tarp dviejų sienų, palikdami miestą nakties metu. Jie traukėsi lygumos keliu.

5 Chaldėjų kariuomenė sekė juos ir pasivijo Zedekiją Jericho lygumose. Jie suėmė jį ir atgabeno pas Babilono karalių Nebukadnecarą į iblą Hamato krašte. Karalius čia jį teisė.

6 Jis nužudė Zedekijo sūnus tėvo akivaizdoje, taip pat visus Judo kilminguosius.

7 Be to, išlupo Zedekijui akis, surakino grandinėmis ir išgabeno jį į Babiloną.

8 Chaldėjai sudegino karaliaus namus, žmonių namus ir nugriovė Jeruzalės sienas.

9 Nebuzaradanas, sargybos viršininkas, ištrėmė į Babiloną mieste likusius gyventojus, tuos, kurie perbėgo pas jį, ir amatininkus.

10 Bet Nebuzaradanas, sargybos viršininkas, paliko krašte kai kuriuos beturčius ir davė jiems vynuogynų ir žemės.

11 Nebukadnecaras, Babilono karalius, davė įsakymą sargybos viršininkui Nebuzaradanui apie Jeremiją:

12 “Paimk jį, prižiūrėk ir nedaryk jam nieko blogo, bet padaryk jam, kaip jis pats panorės”.

13 Nebuzaradanas, sargybos viršininkas, Nebušazbanas, absaris, Nergal Sareceras, abmagas ir visi kiti Babilono karaliaus kunigaikščiai

14 pasiuntė ir atgabeno Jeremiją iš sargybos kiemo. Jie patikėjo jį Gedolijui, sūnui Ahikamo, sūnaus Šafano, kad jį globotų. Taip Jeremijas liko gyventi savo tautoje.

15 Jeremijui dar esant sargybos kieme, Viešpats tarė:

16 “Eik ir kalbėk etiopui Ebed Melechui: ‘Aš išpildysiu savo žodžius šito miesto nelaimei, o ne gerovei, ir tu pats savo akimis matysi juos išsipildant.

17 Bet tą dieną Aš tave išgelbėsiu ir tu nebūsi atiduotas į rankas tų žmonių, kurių bijai.

18 Tu nekrisi nuo kardo ir tavo gyvybė atiteks tau kaip grobis, nes pasitikėjai manimi,­sako Viešpats’ ”.

   

Bible

 

Amos 2:5

Studie

       

5 Aš pasiųsiu ugnį į Judą, ir ji sudegins Jeruzalės rūmus”.

Ze Swedenborgových děl

 

Arcana Coelestia # 139

Prostudujte si tuto pasáž

  
/ 10837  
  

139. In ancient times those who were guided as celestial people by the Lord were said 'to dwell alone', for the reason that evil forces, or evil spirits, were infesting them no longer. This was also represented in the Jewish Church by their dwelling alone after the nations had been driven out. For this reason several times in the Word the Lord's Church is described as 'alone', as in Jeremiah,

Rise up, go up against a nation at ease that dwells securely. It has no gates or bars; they dwell alone. Jeremiah 49:31.

In the prophecy of Moses,

Israel dwelt securely, alone. Deuteronomy 33:28.

And plainer still in Balaam's prophecy,

See, a people, it dwells alone, and is not reckoned among the nations. Numbers 23:9.

Here 'nations' stands for evils. These descendants of the Most Ancient Church did not wish to dwell alone; they did not wish to be a celestial man, that is, to be guided as a celestial man by the Lord, but to be among the nations, as also did the Jewish Church. And since this was what they desired it is said, 'It is not good that the man should be alone'. Indeed when this is what a person desires, he is already under the influence of evil, and his wish is granted.

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.