Bible

 

Jeremijas 33

Studie

   

1 Viešpats vėl kalbėjo Jeremijui, kai jis tebebuvo uždarytas sargybos kieme:

2 “Taip sako Viešpats, kuris sukūrė žemę, sutvėrė ją ir padėjo pamatus, Viešpats yra Jo vardas:

3 ‘Šaukis manęs, tai išklausysiu tave ir parodysiu tau didelių bei nesuvokiamų dalykų, apie kuriuos nieko nežinai’.

4 Nes taip sako Viešpats, Izraelio Dievas, apie šį miestą ir Judo karaliaus namus, kurie buvo sugriauti, kad pastatytų pylimus ir įtvirtinimus:

5 Chaldėjai įsiverš ir pripildys gatves lavonų. Aš savo rūstybėje juos išžudysiu ir nusigręšiu nuo šito miesto dėl jo piktybių.

6 Bet Aš juos vėl išgelbėsiu ir išgydysiu, atversiu jiems taikos ir tiesos gausybę.

7 Aš parvesiu Judo ir Izraelio belaisvius ir atstatysiu juos, kaip buvo pradžioje;

8 nuplausiu jų nuodėmes ir atleisiu nusikaltimus, kuriais jie man nusikalto.

9 Šis miestas bus man džiaugsmas, pasigyrimas ir garbė visose žemės tautose. Kai jos išgirs apie gerovę ir perteklių, kurį jiems duosiu, jos išsigandusios drebės’.

10 Taip sako Viešpats: ‘Šioje vietoje, apie kurią jūs sakote, kad ji yra tuščia, be žmonių ir gyvulių, Judo miestuose ir Jeruzalės gatvėse, kurios yra tuščios, be gyventojų, be žmonių ir gyvulių, vėl girdėsis

11 džiaugsmo ir linksmybės balsai, jaunikio ir jaunosios balsas ir balsai tų, kurie, nešdami gyriaus aukas į Viešpaties namus, sakys: ‘Girkite kareivijų Viešpatį, nes Viešpats yra geras ir Jo gailestingumas amžinas’. Aš atstatysiu kraštą, koks jis buvo,­sako Viešpats’.

12 Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Šioje tuščioje vietoje, kuri yra be žmonių ir gyvulių, ir kituose jos miestuose vėl bus gyvuliams ganyklų, o ganytojams ir jų bandoms poilsio vietų.

13 Kalnų, lygumų ir pietų krašto miestuose, Benjamino krašte, apie Jeruzalę ir Judo miestuose bandos praeis pro rankas to, kuris jas skaičiuos,­sako Viešpats’.

14 Ateina dienos,­sako Viešpats,­kai Aš įvykdysiu pažadą, duotą Izraeliui ir Judui.

15 Tuomet Aš išauginsiu teisumo atžalą iš Dovydo palikuonių. Jis vykdys krašte teisumą ir teisingumą.

16 Tuo laiku Judas bus išgelbėtas ir Jeruzalė gyvens saugiai. Ji bus vadinama: ‘Viešpats­mūsų teisumas’.

17 Nes taip sako Viešpats: ‘Dovydas nepritrūks vyro, kuris sėdėtų Izraelio soste,

18 ir Levio giminės kunigai nepritrūks vyrų, aukojančių deginamąsias aukas, deginančių duonos aukas ir pjaunančių aukas mano akivaizdoje,­sako kareivijų Viešpats’ ”.

19 Viešpats kalbėjo Jeremijui:

20 “Jei jūs galite pakeisti mano sandorą su diena ir naktimi, kad naktis ir diena neateitų savo metu,

21 tai galėtų būti pakeista ir mano sandora su mano tarnu Dovydu, kad vienas iš jo sūnų viešpataus jo soste, ir sandora su kunigais levitų kilmės, mano tarnais.

22 Kaip dangaus žvaigždės ir jūros smiltys nesuskaitomos, taip Aš padauginsiu Dovydo palikuonis ir levitus, man tarnaujančius”.

23 Viešpats vėl kalbėjo Jeremijui:

24 “Ar nepastebėjai, kaip žmonės kalba: ‘Viešpats atmetė abi gimines, kurias buvo išsirinkęs’? Taip jie niekina mano tautą. Ji jų akyse nebėra tauta.

25 Kaip Aš sukūriau dieną ir naktį, dangui ir žemei daviau įstatus,

26 taip Aš neatmesiu Jokūbo giminės ir mano tarno Dovydo palikuonių. Abraomo, Izaoko ir Jokūbo palikuonims Aš paskirsiu valdovus iš Dovydo giminės. Nes Aš parvesiu juos iš nelaisvės ir pasigailėsiu jų”.

   

Komentář

 

Country

  
This World War I poster shows the nations allied against the Axis countries.

Generally in the Bible a "country" means a political subdivision ruled by a king, or sometimes a tribe with a territory ruled by a king or chieftain. Others are what we now call city-states, with surrounding farm areas. In almost all cases these countries were far smaller than our modern idea of countries, though Egypt and Assyria would be exceptions. Sometimes the word is used to refer to countryside, a wide area with no consideration of boundaries as when the twelve Israelites were sent to spy out the country.

(Odkazy: Arcana Coelestia 3816 [3], 6818, 6820, 6821; Charity 83, 85; True Christian Religion 305)

Ze Swedenborgových děl

 

Charity # 85

Prostudujte si tuto pasáž

  
/ 215  
  

85. Birth does not make anyone the neighbour more than another, not even when it is one's mother or father; nor does education. These are estimations from natural good. Nor does kinship nor relationship make anyone a neighbour more than another, thus country does not either. One's country should be loved according to the quality of its good; but it is a duty to do good to it, and this is done by having regard for its use, since one thus has regard for the welfare of all. It is not a duty to do good to other kingdoms outside that one, because one kingdom does not desire the good of another, but would like to destroy it as to wealth and power, thus also as to its protection. To love another kingdom more than one's own, therefore, by having more regard for its use, would be contrary to the good of the kingdom one is in; for which reason one's country should be loved in a higher degree.

  
/ 215  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.