¹ Badas sunkiai slėgė šalį.

² Kai jie sunaudojo javus, atsigabentus iš Egipto, jų tėvas sakė jiems: “Vėl keliaukite ir nupirkite mums maisto”.

³ Judas jam atsakė: “Tas vyras mus griežtai įspėjo nepasirodyti jam be jauniausiojo brolio.

⁴ Jei leisi su mumis mūsų brolį, keliausime ir nupirksime maisto.

⁵ Bet jeigu neleisi, neisime, nes tas vyras mums pasakė: ‘Nematysite mano veido, jei jūsų brolio nebus su jumis!’ ”

⁶ Izraelis atsakė: “Kodėl jūs man padarėte tokį skausmą, sakydami tam vyrui turį dar vieną brolį?”

⁷ Jie atsakė: “Tas vyras nuodugniai klausinėjo apie mus ir mūsų giminę: ‘Ar jūsų tėvas gyvas? Ar dar turite kokį brolį?’ Mes jam atsakėme į šituos klausimus. Argi galėjome žinoti, kad jis lieps atvesti mūsų brolį?”

⁸ Judas kalbėjo savo tėvui Izraeliui: “Leisk berniuką su manimi, kad galėtume vykti ir nemirtume badu mes, tu ir mūsų vaikai.

⁹ Aš laiduoju už jį! Iš mano rankos jo pareikalausi. Jei aš jo neparvesiu, būsiu tau nusikaltęs visą amžių.

¹⁰ Jei nebūtume delsę, būtume jau antrą kartą sugrįžę”.

¹¹ Tada jų tėvas Izraelis tarė: “Jei taip, darykite! Pasiimkite į savo maišus geriausių šio krašto vaisių ir nugabenkite tam vyrui dovanų: truputį balzamo, medaus, kvepiančių žolių, miros, riešutų ir migdolų.

¹² Dvigubai tiek pinigų pasiimkite su savimi ir pinigus, kurie buvo jūsų maišuose, grąžinkite iš savo rankų. Gal buvo kokia klaida?

¹³ Imkite taip pat savo brolį ir keliaukite pas tą vyrą.

¹⁴ O visagalis Dievas tesuteikia jums malonę to vyro akivaizdoje, kad jis paleistų jums jūsų brolį ir Benjaminą! O jei aš tapsiu bevaikis, tai ir būsiu bevaikis”.

¹⁵ Vyrai pasiėmė dovanų, dvigubai tiek pinigų ir Benjaminą ir, nukeliavę į Egiptą, prisistatė Juozapui.

¹⁶ Juozapas, pamatęs Benjaminą su jais, tarė savo namų prievaizdui: “Įvesk tuos vyrus į namus, papjauk gyvulį ir paruošk maisto, nes jie pietaus su manimi!”

¹⁷ Jis padarė, kaip Juozapas buvo įsakęs, ir įvedė juos į jo namus.

¹⁸ Jie nusigando, kai juos įvedė į Juozapo namus, ir vienas kitam kalbėjo: “Mus veda dėl pinigų, kuriuos radome savo maišuose, kad apkaltintų, suimtų, padarytų Mus vergais ir paimtų mūsų asilus”.

¹⁹ Todėl jie kreipėsi į Juozapo namų prievaizdą, užkalbindami jį prieangyje:

²⁰ “Valdove, paklausyk mūsų! Kai atvykome pirmą kartą pirkti maisto,

²¹ tai grįždami užeigoje atrišome maišus ir kiekvieno mūsų visi pinigai buvo maišuose; mes atnešėme juos atgal.

²² Be to, atsinešėme su savimi dar kitų pinigų maistui pirkti. Mes nežinome, kas įdėjo mums pinigus į maišus”.

²³ Jis atsakė: “Būkite ramūs! Nebijokite! Jūsų ir jūsų tėvo Dievas įdėjo jums lobį į maišus. Aš gavau jūsų pinigus”. Ir jis atvedė Simeoną pas juos.

²⁴ Po to jis įvedė juos į Juozapo namus ir padavė vandens nusiplauti kojoms; jis pašėrė ir jų asilus.

²⁵ Ir jie paruošė dovaną, laukdami Juozapo ateinant vidudienį, nes jie girdėjo, kad ten valgys pietus.

²⁶ Juozapui parėjus namo, jie atnešė jam dovaną, kurią turėjo su savimi, ir nusilenkė jam iki žemės.

²⁷ Jis klausinėjo, kaip jiems sekasi: “Ar sveikas jūsų senasis tėvas, apie kurį pasakojote? Ar jis dar gyvas?”

²⁸ Jie atsakė: “Tavo tarnas, mūsų tėvas, yra sveikas ir gyvas”. Jie vėl žemai nusilenkė.

²⁹ Pamatęs savo brolį Benjaminą, savo motinos sūnų, klausė: “Ar šitas yra jūsų jauniausiasis brolis, apie kurį pasakojote?” Ir tarė jam: “Dievas tebūna tau malonus, mano sūnau!”

³⁰ Juozapas išskubėjo, nes jis susijaudino dėl brolio ir ieškojo vietos išsiverkti. Ir įėjo į savo kambarį, ir ten verkė.

³¹ Jis nusiprausė veidą, išėjo ir susitvardęs tarė: “Paduokite valgį!”

³² Jie padėjo Juozapui atskirai, broliams atskirai, su juo valgiusiems egiptiečiams taip pat atskirai. Mat egiptiečiai negali valgyti drauge su hebrajais, nes tai jiems yra pasibjaurėjimas.

³³ Jie susėdo prieš jį, pirmagimis pagal savo pirmagimystę, o jauniausias pagal savo jaunumą. Ir jie žvilgčiojo vienas į kitą nustebę.

³⁴ Valgiai jiems buvo nešami iš Juozapui skirtų patiekalų, bet Benjaminas gavo penkis kartus daugiau negu kiti. Jie gėrė vyną ir linksminosi su juo.

¹ He commanded the steward of his house, saying, "Fill the men's sacks with food, as much as they can carry, and put each man's money in his sack's mouth.

² Put my cup, the silver cup, in the sack's mouth of the youngest, with his grain money." He did according to the word that Joseph had spoken.

³ As soon as the morning was light, the men were sent away, they and their donkeys.

⁴ When they had gone out of the city, and were not yet far off, Joseph said to his steward, "Up, follow after the men. When you overtake them, ask them, 'Why have you rewarded evil for good?

⁵ Isn't this that from which my lord drinks, and by which he indeed divines? You have done evil in so doing.'"

⁶ He overtook them, and he spoke these words to them.

⁷ They said to him, "Why does my lord speak such words as these? Far be it from your servants that they should do such a thing!

⁸ Behold, the money, which we found in our sacks' mouths, we brought again to you out of the land of Canaan. How then should we steal silver or gold out of your lord's house?

⁹ With whoever of your servants it be found, let him die, and we also will be my lord's bondservants."

¹⁰ He said, "Now also let it be according to your words: he with whom it is found will be my bondservant; and you will be blameless."

¹¹ Then they hurried, and each man took his sack down to the ground, and each man opened his sack.

¹² He searched, beginning with the eldest, and ending at the youngest. The cup was found in Benjamin's sack.

¹³ Then they tore their clothes, and each man loaded his donkey, and returned to the city.

¹⁴ Judah and his brothers came to Joseph's house, and he was still there. They fell on the ground before him.

¹⁵ Joseph said to them, "What deed is this that you have done? Don't you know that such a man as I can indeed divine?"

¹⁶ Judah said, "What will we tell my lord? What will we speak? Or how will we clear ourselves? God has found out the iniquity of your servants. Behold, we are my lord's bondservants, both we, and he also in whose hand the cup is found."

¹⁷ He said, "Far be it from me that I should do so. The man in whose hand the cup is found, he will be my bondservant; but as for you, go up in peace to your father."

¹⁸ Then Judah came near to him, and said, "Oh, my lord, please let your servant speak a word in my lord's ears, and don't let your anger burn against your servant; for you are even as Pharaoh.

¹⁹ My lord asked his servants, saying, 'Have you a father, or a brother?'

²⁰ We said to my lord, 'We have a father, an old man, and a child of his old age, a little one; and his brother is dead, and he alone is left of his mother; and his father loves him.'

²¹ You said to your servants, 'Bring him down to me, that I may set my eyes on him.'

²² We said to my lord, 'The boy can't leave his father: for if he should leave his father, his father would die.'

²³ You said to your servants, 'Unless your youngest brother comes down with you, you will see my face no more.'

²⁴ It happened when we came up to your servant my father, we told him the words of my lord.

²⁵ Our father said, 'Go again, buy us a little food.'

²⁶ We said, 'We can't go down. If our youngest brother is with us, then we will go down: for we may not see the man's face, unless our youngest brother is with us.'

²⁷ Your servant, my father, said to us, 'You know that my wife bore me two sons:

²⁸ and the one went out from me, and I said, "Surely he is torn in pieces;" and I haven't seen him since.

²⁹ If you take this one also from me, and harm happens to him, you will bring down my gray hairs with sorrow to Sheol.'

³⁰ Now therefore when I come to your servant my father, and the boy is not with us; since his life is bound up in the boy's life;

³¹ it will happen, when he sees that the boy is no more, that he will die. Your servants will bring down the gray hairs of your servant, our father, with sorrow to Sheol.

³² For your servant became collateral for the boy to my father, saying, 'If I don't bring him to you, then I will bear the blame to my father forever.'

³³ Now therefore, please let your servant stay instead of the boy, a bondservant to my lord; and let the boy go up with his brothers.

³⁴ For how will I go up to my father, if the boy isn't with me?--lest I see the evil that will come on my father."