¹ Dievas tarė Jokūbui: “Kelkis ir eik į Betelį, ir apsistok ten; pastatyk aukurą Dievui, kuris tau pasirodė, kai bėgai nuo savo brolio Ezavo”.

² Jokūbas įsakė saviesiems ir visiems, buvusiems su juo: “Pašalinkite svetimus dievus, kurie yra tarp jūsų, apsivalykite ir pakeiskite drabužius!

³ Eikime į Betelį, ten pastatysiu aukurą Dievui, kuris mane išklausė pavojuje ir buvo su manimi kelyje, kuriuo aš ėjau!”

⁴ Jie atidavė Jokūbui visus svetimus dievus, kuriuos jie turėjo, ir auskarus, o Jokūbas juos užkasė po ąžuolu prie Sichemo.

⁵ Jie iškeliavo, ir siaubas nuo Dievo apėmė aplinkinius miestus, kad niekas nedrįso vytis Jokūbo sūnų.

⁶ Taip Jokūbas ir visi su juo esantys žmonės atėjo į Lūzą, dar vadinamą Beteliu, kuri yra Kanaano šalyje.

⁷ Ten jis pastatė aukurą ir tą vietą pavadino El Betelis, nes ten jam pasirodė Dievas, kai jis bėgo nuo savo brolio veido.

⁸ Ten mirė Debora, ebekos auklė, ir buvo palaidota prie Betelio po ąžuolu, kurį pavadino audos ąžuolu.

⁹ Dievas vėl pasirodė Jokūbui, kai jis atvyko iš Mesopotamijos, ir jį palaimino.

¹⁰ Ir Dievas tarė jam: “Tavo vardas Jokūbas, bet tu nebesivadinsi Jokūbu. Tavo vardas bus Izraelis!

¹¹ Aš esu Dievas Visagalis. Būk vaisingas ir dauginkis! Tauta ir daugelis tautų atsiras iš tavęs, ir karaliai išeis iš tavo strėnų!

¹² Tą žemę, kurią daviau Abraomui ir Izaokui, atiduosiu tau ir po tavęs duosiu tavo palikuonims”.

¹³ Tada Dievas pasitraukė nuo jo iš tos vietos, kur su juo kalbėjo.

¹⁴ Jokūbas pastatė akmeninį paminklą toje vietoje, kur Dievas kalbėjo su juo, išliejo ant jo geriamąją auką ir aliejaus.

¹⁵ Jokūbas pavadino tą vietą, kur Dievas su juo kalbėjo, Beteliu.

¹⁶ Iš Betelio jie keliavo toliau. Nepasiekus Efratos, achelė gimdė, ir jos gimdymas buvo sunkus.

¹⁷ Jai esant gimdymo kančiose, pribuvėja jai tarė: “Nebijok! Ir šį kartą turėsi sūnų”.

¹⁸ Kai jos siela buvo beatsiskirianti, nes ji buvo prie mirties, ji pavadino jį Ben Oniu, bet tėvas jį pavadino Benjaminu.

¹⁹ Ir achelė mirė ir buvo palaidota prie kelio, einančio į Efratą, tai yra Betliejų.

²⁰ Jokūbas pastatė ant jos kapo paminklą; tas achelės kapo paminklas tebestovi iki šios dienos.

²¹ Izraelis keliavo toliau ir apsistojęs pasistatė palapines anapus Edero bokšto.

²² Izraeliui gyvenant anoje šalyje, ubenas miegojo su savo tėvo sugulove Bilha. Izraelis tai sužinojo. Jokūbo sūnų buvo dvylika.

²³ Lėjos sūnūs: Jokūbo pirmagimis ubenas, Simeonas, Levis, Judas, Isacharas ir Zabulonas.

²⁴ achelės sūnūs: Juozapas ir Benjaminas.

²⁵ achelės tarnaitės Bilhos sūnūs: Danas ir Neftalis.

²⁶ Lėjos tarnaitės Zilpos sūnūs: Gadas ir Ašeras. Šitie yra Jokūbo sūnūs, gimę jam Mesopotamijoje.

²⁷ Jokūbas atėjo pas savo tėvą Izaoką į Mamrę, į Kirjat Arbos miestą, tai yra Hebroną, kur Abraomas ir Izaokas buvo ateiviai.

²⁸ Izaokas sulaukė šimto aštuoniasdešimties metų.

²⁹ Ir Izaokas atidavė savo dvasią, ir mirė, ir susijungė su savo tauta, būdamas senas ir pasisotinęs gyvenimu. Jį palaidojo jo sūnūs Ezavas ir Jokūbas.

¹⁸ They saw him afar off, and before he came near to them, they conspired against him to kill him.

¹⁹ They said one to another, "Behold, this dreamer comes.

²⁰ Come now therefore, and let's kill him, and cast him into one of the pits, and we will say, 'An evil animal has devoured him.' We will see what will become of his dreams."

²¹ Reuben heard it, and delivered him out of their hand, and said, "Let's not take his life."

²² Reuben said to them, "Shed no blood. Throw him into this pit that is in the wilderness, but lay no hand on him"--that he might deliver him out of their hand, to restore him to his father.

²³ It happened, when Joseph came to his brothers, that they stripped Joseph of his coat, the coat of many colors that was on him;

²⁴ and they took him, and threw him into the pit. The pit was empty. There was no water in it.

²⁵ They sat down to eat bread, and they lifted up their eyes and looked, and saw a caravan of Ishmaelites was coming from Gilead, with their camels bearing spices and balm and myrrh, going to carry it down to Egypt.

²⁶ Judah said to his brothers, "What profit is it if we kill our brother and conceal his blood?

²⁷ Come, and let's sell him to the Ishmaelites, and not let our hand be on him; for he is our brother, our flesh." His brothers listened to him.

²⁸ Midianites who were merchants passed by, and they drew and lifted up Joseph out of the pit, and sold Joseph to the Ishmaelites for twenty pieces of silver. They brought Joseph into Egypt.

²⁹ Reuben returned to the pit; and saw that Joseph wasn't in the pit; and he tore his clothes.

³⁰ He returned to his brothers, and said, "The child is no more; and I, where will I go?"

³¹ They took Joseph's coat, and killed a male goat, and dipped the coat in the blood.

³² They took the coat of many colors, and they brought it to their father, and said, "We have found this. Examine it, now, whether it is your son's coat or not."

³³ He recognized it, and said, "It is my son's coat. An evil animal has devoured him. Joseph is without doubt torn in pieces."

³⁴ Jacob tore his clothes, and put sackcloth on his waist, and mourned for his son many days.

³⁵ All his sons and all his daughters rose up to comfort him, but he refused to be comforted. He said, "For I will go down to Sheol to my son mourning." His father wept for him.

³⁶ The Midianites sold him into Egypt to Potiphar, an officer of Pharaoh's, the captain of the guard.