¹ Jokūbas girdėjo Labano sūnus kalbant: “Jokūbas pasiglemžė visa, kas priklausė mūsų tėvui. Iš mūsų tėvo jis įsigijo visą šitą turtą”.

² Be to, Jokūbas pastebėjo, kad Labanas jo atžvilgiu nebuvo toks pat kaip anksčiau.

³ Viešpats tarė Jokūbui: “Grįžk į tėvų šalį pas savo gimines. Aš būsiu su tavimi!”

⁴ Jokūbas pasišaukė achelę ir Lėją į lauką prie savo bandos

⁵ ir joms tarė: “Aš matau, kad jūsų tėvas mano atžvilgiu nebėra toks kaip anksčiau. Bet mano tėvo Dievas buvo su manimi.

⁶ Jūs pačios žinote, kaip visomis jėgomis tarnavau jūsų tėvui.

⁷ Jūsų tėvas apgaudinėjo mane ir dešimt kartų keitė mano atlyginimą. Tačiau Dievas neleido jam manęs skriausti.

⁸ Jei jis sakė: ‘Dėmėtieji tebūna tavo atlyginimas’, visos ožkos ir avys vedė dėmėtus. O jei jis sakė: ‘Dryžuotieji tebūna tavo atlyginimas’, visos avys ir ožkos vedė dryžuotus.

⁹ Taip Dievas atėmė jūsų tėvo gyvulius ir man atidavė.

¹⁰ Gyvulių poravimosi metu sapne mačiau, kad dryžuotieji, dėmėti ir kerši patinai eina prie patelių.

¹¹ Tada Dievo angelas sapne man tarė: ‘Jokūbai!’ Aš atsiliepiau: ‘Aš čia!’

¹² Jis tarė: ‘Žiūrėk, visi dryžuoti, dėmėti ir kerši patinai eina prie patelių! Aš mačiau visa, ką Labanas tau darė.

¹³ Aš esu Betelio Dievas, kur tu patepei akmens paminklą ir davei įžadą. Išeik iš šitos šalies ir sugrįžk į savo gimtinę!’ ”

¹⁴ Tada achelė ir Lėja kalbėjo: “Ar mums dar yra dalis tėvo namuose?

¹⁵ Argi mes nelaikomos svetimomis? Juk jis pardavė mus ir gautus pinigus už mus naudojo sau.

¹⁶ Iš tikrųjų visi turtai, kuriuos Dievas atėmė iš mūsų tėvo, priklauso mums ir mūsų vaikams. Taigi dabar daryk visa, ką Dievas tau įsakė”.

¹⁷ Jokūbas užsodino ant kupranugarių savo vaikus ir žmonas,

¹⁸ išsivarė visus savo gyvulius ir pasiėmė visą savo mantą, kurią jis buvo įsigijęs Mesopotamijoje, kad eitų pas savo tėvą Izaoką į Kanaano šalį.

¹⁹ Labanas tuo metu kirpo avis. Tada achelė pavogė dievukus, kurie priklausė jos tėvui.

²⁰ Jokūbas apgavo sirą Labaną, nes pabėgo, nieko nesakęs.

²¹ Jis pasiėmė viską, kas jam priklausė; persikėlęs per upę, pasuko į Gileado kalnyną.

²² Trečią dieną Labanui pranešė, kad Jokūbas pabėgo.

²³ Tada Labanas, pasiėmęs savo brolius, vijosi jį septynias dienas ir pasivijo Gileado kalnyne.

²⁴ Dievas sapne atėjo pas sirą Labaną ir tarė: “Saugokis, nekalbėk su Jokūbu šiurkščiai!”

²⁵ Jokūbas jau buvo pasistatęs palapinę kalnyne, kai Labanas jį pasivijo. Labanas su savo broliais taip pat pasistatė palapinę Gileado kalnyne

²⁶ ir tarė Jokūbui: “Kodėl taip pasielgei ir iškeliavai nieko man nesakęs, slaptai išsivarydamas mano dukteris kaip karo belaisves?

²⁷ Kodėl slapčia pabėgai ir pasislėpei nuo manęs? Jei būtum man pasisakęs, būčiau išlydėjęs tave iškilmingai, su dainomis, būgnais ir arfomis.

²⁸ Tu neleidai man pabučiuoti vaikaičių ir dukterų. Tu pasielgei neprotingai.

²⁹ Aš galėčiau tau pakenkti, bet tavo tėvo Dievas sapne pasakė man: ‘Saugokis, nekalbėk su Jokūbu šiurkščiai’.

³⁰ Žinau, tu išsiilgai savo tėvo namų ir todėl iškeliavai, bet kodėl pavogei mano dievukus?”

³¹ Jokūbas atsakė Labanui: “Pabėgau bijodamas, kad prievarta neatimtum iš manęs savo dukterų.

³² O dėl vagystės, tai tas, pas kurį rasi savo dievukus, temiršta! Mūsų akivaizdoje ieškok ir pasiimk, kas tavo”. Jokūbas nežinojo, kad achelė buvo pavogusi dievukus.

³³ Labanas patikrino Jokūbo, Lėjos ir abiejų tarnaičių palapines, bet nieko nerado. Tada jis, išėjęs iš Lėjos palapinės, įėjo į achelės palapinę.

³⁴ Bet achelė dievukus buvo paslėpusi kupranugario balne ir atsisėdusi ant jų. Labanas iškrėtė visą palapinę, bet nerado.

³⁵ Ji tarė savo tėvui: “Nepyk, mano viešpatie, kad negaliu atsikelti, nes su manimi vyksta tai, kas darosi moteriškėms”. Jis ieškojo, bet dievukų nerado.

³⁶ Jokūbas supyko ir barė Labaną: “Kuo nusikaltau, kuo nusidėjau, kad su tokiu užsidegimu mane vijaisi

³⁷ ir iškrėtei visus mano daiktus? Ką radai iš savo turtų? Pavesk tą reikalą mano ir savo giminaičiams, tegul jie išsprendžia mudviejų bylą!

³⁸ Dvidešimt metų aš pas tave tarnavau. Tavo avys ir ožkos nebuvo bergždžios, ir tavo bandos avinų aš nevalgiau.

³⁹ Kas žvėrių sudraskyta, nenešiau tau. Aš pats turėjau atlyginti nuostolį. Iš manęs reikalavai atlyginti, kas pavogta dieną ar naktį.

⁴⁰ Aš dieną kenčiau kaitrą, naktį­šaltį, ir miegas bėgo nuo mano akių.

⁴¹ Taip dvidešimt metų tarnavau tavo namuose: keturiolika metų už dukteris ir šešerius metus už bandą. Tu dešimt kartų keitei mano atlyginimą!

⁴² Jei mano tėvo Dievas, Abraomo Dievas, kurio bijojosi Izaokas, nebūtų buvęs su manimi, tikrai dabar būtum mane išleidęs tuščiomis rankomis. Mano priespaudą ir vargą matė Dievas ir praėjusią naktį sudraudė tave”.

⁴³ Labanas atsakė Jokūbui: “Dukterys yra mano dukterys, vaikaičiai­mano vaikaičiai, banda­ mano banda, ir visa, ką matai, man priklauso. O ką galiu šiandien daryti savo dukterims ir jų vaikams?

⁴⁴ Todėl ateik ir padarykime sandorą­aš ir tu. Ir tai tebūna liudijimas tarp manęs ir tavęs!”

⁴⁵ Tada Jokūbas, suradęs akmenį, pastatė paminklą.

⁴⁶ Po to Jokūbas liepė savo giminaičiams: “Pririnkite akmenų!” Tie pririnkę sukrovė juos, ir ant tos krūvos jie valgė.

⁴⁷ Labanas tuos akmenis pavadino Jegar Sahaduta, o Jokūbas­ Galedu.

⁴⁸ Labanas tarė: “Šita akmenų krūva yra liudytoja tarp manęs ir tavęs”. Todėl ji vadinama Galedu

⁴⁹ ir Micpa, nes jis sakė: “Viešpats tegu stebi mane ir tave, kai būsime vienas nuo kito atsiskyrę!

⁵⁰ Jeigu tu skriausi mano dukteris ar vesi dar daugiau žmonų, nors nėra žmonių tarp mūsų, bet Dievas yra mūsų liudytojas”.

⁵¹ Labanas toliau kalbėjo Jokūbui: “Štai akmenų krūva ir paminklas, kurį pastačiau tarp mūsų.

⁵² Ši krūva bus liudytojas ir paminklas bus liudytojas, kad aš neisiu pas tave pro šitą akmenų krūvą, nė tu eisi pas mane pro šitą akmenų krūvą ir šitą paminklą su piktu kėslu!

⁵³ Abraomo ir Nahoro Dievas, jų tėvų Dievas, tebūna teisėjas tarp mudviejų!” Jokūbas tada prisiekė Tuo, kurio bijojo jo tėvas Izaokas.

⁵⁴ Tada Jokūbas aukojo kalne ir pasikvietė savo giminaičius valgyti. Jie valgė ir pasiliko ant kalno visą naktį.

⁵⁵ Labanas, atsikėlęs anksti rytą, pabučiavo savo vaikaičius bei dukteris ir juos palaimino. Jis atsiskyrė nuo jų ir sugrįžo į savo vietovę.

¹ He heard the words of Laban's sons, saying, "Jacob has taken away all that was our father's. From that which was our father's, has he gotten all this wealth."

² Jacob saw the expression on Laban's face, and, behold, it was not toward him as before.

³ Yahweh said to Jacob, "Return to the land of your fathers, and to your relatives, and I will be with you."

⁴ Jacob sent and called Rachel and Leah to the field to his flock,

⁵ and said to them, "I see the expression on your father's face, that it is not toward me as before; but the God of my father has been with me.

⁶ You know that I have served your father with all of my strength.

⁷ Your father has deceived me, and changed my wages ten times, but God didn't allow him to hurt me.

⁸ If he said this, 'The speckled will be your wages,' then all the flock bore speckled. If he said this, 'The streaked will be your wages,' then all the flock bore streaked.

⁹ Thus God has taken away your father's livestock, and given them to me.

¹⁰ It happened during mating season that I lifted up my eyes, and saw in a dream, and behold, the male goats which leaped on the flock were streaked, speckled, and grizzled.

¹¹ The angel of God said to me in the dream, 'Jacob,' and I said, 'Here I am.'

¹² He said, 'Now lift up your eyes, and behold, all the male goats which leap on the flock are streaked, speckled, and grizzled, for I have seen all that Laban does to you.

¹³ I am the God of Bethel, where you anointed a pillar, where you vowed a vow to me. Now arise, get out from this land, and return to the land of your birth.'"

¹⁴ Rachel and Leah answered him, "Is there yet any portion or inheritance for us in our father's house?

¹⁵ Aren't we accounted by him as foreigners? For he has sold us, and has also quite devoured our money.

¹⁶ For all the riches which God has taken away from our father, that is ours and our children's. Now then, whatever God has said to you, do."

¹⁷ Then Jacob rose up, and set his sons and his wives on the camels,

¹⁸ and he took away all his livestock, and all his possessions which he had gathered, including the livestock which he had gained in Paddan Aram, to go to Isaac his father, to the land of Canaan.

¹⁹ Now Laban had gone to shear his sheep: and Rachel stole the teraphim that were her father's.

²⁰ Jacob deceived Laban the Syrian, in that he didn't tell him that he was running away.

²¹ So he fled with all that he had. He rose up, passed over the River, and set his face toward the mountain of Gilead.

²² Laban was told on the third day that Jacob had fled.

²³ He took his relatives with him, and pursued after him seven days' journey. He overtook him in the mountain of Gilead.

²⁴ God came to Laban, the Syrian, in a dream of the night, and said to him, "Take heed to yourself that you don't speak to Jacob either good or bad."

²⁵ Laban caught up with Jacob. Now Jacob had pitched his tent in the mountain, and Laban with his relatives encamped in the mountain of Gilead.

²⁶ Laban said to Jacob, "What have you done, that you have deceived me, and carried away my daughters like captives of the sword?

²⁷ Why did you flee secretly, and deceive me, and didn't tell me, that I might have sent you away with mirth and with songs, with tambourine and with harp;

²⁸ and didn't allow me to kiss my sons and my daughters? Now have you done foolishly.

²⁹ It is in the power of my hand to hurt you, but the God of your father spoke to me last night, saying, 'Take heed to yourself that you don't speak to Jacob either good or bad.'

³⁰ Now, you want to be gone, because you greatly longed for your father's house, but why have you stolen my gods?"

³¹ Jacob answered Laban, "Because I was afraid, for I said, 'Lest you should take your daughters from me by force.'

³² Anyone you find your gods with shall not live. Before our relatives, discern what is yours with me, and take it." For Jacob didn't know that Rachel had stolen them.

³³ Laban went into Jacob's tent, into Leah's tent, and into the tent of the two female servants; but he didn't find them. He went out of Leah's tent, and entered into Rachel's tent.

³⁴ Now Rachel had taken the teraphim, put them in the camel's saddle, and sat on them. Laban felt about all the tent, but didn't find them.

³⁵ She said to her father, "Don't let my lord be angry that I can't rise up before you; for I'm having my period." He searched, but didn't find the teraphim.

³⁶ Jacob was angry, and argued with Laban. Jacob answered Laban, "What is my trespass? What is my sin, that you have hotly pursued after me?

³⁷ Now that you have felt around in all my stuff, what have you found of all your household stuff? Set it here before my relatives and your relatives, that they may judge between us two.

³⁸ "These twenty years I have been with you. Your ewes and your female goats have not cast their young, and I haven't eaten the rams of your flocks.

³⁹ That which was torn of animals, I didn't bring to you. I bore its loss. Of my hand you required it, whether stolen by day or stolen by night.

⁴⁰ This was my situation: in the day the drought consumed me, and the frost by night; and my sleep fled from my eyes.

⁴¹ These twenty years I have been in your house. I served you fourteen years for your two daughters, and six years for your flock, and you have changed my wages ten times.

⁴² Unless the God of my father, the God of Abraham, and the fear of Isaac, had been with me, surely now you would have sent me away empty. God has seen my affliction and the labor of my hands, and rebuked you last night."

⁴³ Laban answered Jacob, "The daughters are my daughters, the children are my children, the flocks are my flocks, and all that you see is mine: and what can I do this day to these my daughters, or to their children whom they have borne?

⁴⁴ Now come, let us make a covenant, you and I; and let it be for a witness between me and you."

⁴⁵ Jacob took a stone, and set it up for a pillar.

⁴⁶ Jacob said to his relatives, "Gather stones." They took stones, and made a heap. They ate there by the heap.

⁴⁷ Laban called it Jegar Sahadutha, but Jacob called it Galeed.

⁴⁸ Laban said, "This heap is witness between me and you this day." Therefore it was named Galeed

⁴⁹ and Mizpah, for he said, "Yahweh watch between me and you, when we are absent one from another.

⁵⁰ If you afflict my daughters, or if you take wives besides my daughters, no man is with us; behold, God is witness between me and you."

⁵¹ Laban said to Jacob, "See this heap, and see the pillar, which I have set between me and you.

⁵² May this heap be a witness, and the pillar be a witness, that I will not pass over this heap to you, and that you will not pass over this heap and this pillar to me, for harm.

⁵³ The God of Abraham, and the God of Nahor, the God of their father, judge between us." Then Jacob swore by the fear of his father, Isaac.

⁵⁴ Jacob offered a sacrifice in the mountain, and called his relatives to eat bread. They ate bread, and stayed all night in the mountain.

⁵⁵ Early in the morning, Laban rose up, and kissed his sons and his daughters, and blessed them. Laban departed and returned to his place.