¹ Kai du angelai vakare atė jo į Sodomą, Lotas sėdėjo Sodomos vartuose. Lotas, pamatęs juos, atsikėlė jų pasitikti ir nusilenkė iki žemės.

² Jis tarė: “Mano viešpačiai, prašau, užsukite į savo tarno namus, pernakvokite ir nusiplaukite kojas. Anksti atsikėlę, galėsite eiti savo keliu”. Bet jie atsakė: “Ne, mes nakvosime gatvėje”.

³ Jis taip maldavo juos, kad jie užsuko pas jį ir įėjo į jo namus. Jis paruošė jiems vaišes, iškepė neraugintos duonos, ir jie valgė.

⁴ Jiems dar neatsigulus, visi Sodomos miesto vyrai, jauni ir seni, iš visų miesto dalių apsupo namus.

⁵ Jie pašaukė Lotą ir tarė: “Kur yra tie vyrai, kurie šįvakar atėjo pas tave? Išvesk juos laukan, kad mes juos pažintume”.

⁶ Lotas išėjo pas juos į prieangį ir, užrakinęs duris,

⁷ tarė: “Mano broliai, prašau, nesielkite taip piktai!

⁸ Aš turiu dvi dukteris, kurios dar nepažino vyro. Leiskite man jas išvesti pas jus ir darykite su jomis, kaip jums patinka. Tik tiems vyrams nieko nedarykite, nes jie atėjo po mano stogu”.

⁹ Bet jie tarė: “Šalin! Jis čia atvyko, kad gyventų kaip ateivis, o nori teisėju būti! Dabar mes pasielgsime su tavimi pikčiau negu su jais”. Jie smarkiai veržėsi prie Loto, norėdami išlaužti duris.

¹⁰ Tačiau vyrai savo rankomis įtempė Lotą į namą ir užrakino duris.

¹¹ O tuos, kurie buvo prie namo durų, jie apakino, mažus ir didelius, kad jie nebesurastų durų.

¹² Lotui juodu tarė: “Ar turi čia ką nors iš savųjų: žentus, sūnus, dukteris? Išvesk juos iš šios vietos!

¹³ Mes sunaikinsime šitą vietą, kadangi jų garsus šauksmas pasiekė Viešpatį ir Jis mus siuntė ją sunaikinti”.

¹⁴ Lotas išėjęs kalbėjo žentams, kurie buvo vedę jo dukteris: “Išeikite iš šios vietos, nes Viešpats sunaikins miestą”. Bet žentams atrodė, kad jis juokauja.

¹⁵ Išaušus angelai ragino Lotą, sakydami: “Imk žmoną ir abi dukteris, kurios čia yra, kad nebūtumėte sunaikinti dėl miesto kaltės”.

¹⁶ Kadangi jis delsė, tai tie vyrai nutvėrė jį už rankos, jo žmoną ir abi dukteris, nes Viešpats jų pasigailėjo, ir išvedę paleido už miesto ribų.

¹⁷ Išvedę juos, tarė: “Gelbėk savo gyvybę! Nežiūrėk atgal ir nesustok kur nors apylinkėje! Bėk į kalną, kad nežūtum!”

¹⁸ Lotas jiems atsakė: “O ne, mano Viešpatie!

¹⁹ Aš, Tavo tarnas, radau malonę Tavo akyse, ir man parodei didelį gailestingumą, išgelbėdamas mano gyvybę. Negaliu bėgti į kalną, kad kas bloga nenutiktų ir nenumirčiau.

²⁰ Štai arti yra miestas. Leisk man į jį bėgti­jis yra mažas, ir aš jame išsigelbėsiu”.

²¹ Jis tarė jam: “Štai išklausiau tave ir dėl šito. Aš nesunaikinsiu miesto, apie kurį kalbėjai.

²² Skubėk, gelbėkis tenai. Nes Aš nieko negaliu daryti, kol nuvyksi ten”. Todėl tą miestą pavadino Coaru.

²³ Saulei tekant, Lotas įėjo į Coarą.

²⁴ Tuomet Viešpats siuntė ant Sodomos ir Gomoros sieros ir ugnies lietų.

²⁵ Jis sunaikino tuos miestus, visą apylinkę, visus miesto gyventojus ir augalus.

²⁶ Bet Loto žmona pažvelgė atgal ir pavirto druskos stulpu.

²⁷ Anksti rytą Abraomas atėjo į tą vietą, kur jis stovėjo Viešpaties akivaizdoje,

²⁸ ir pažvelgė Sodomos ir Gomoros link ir į visą jų apylinkę; jis matė kylančius nuo žemės dūmus kaip iš krosnies.

²⁹ Dievas, sunaikindamas tos apylinkės miestus, atsiminė Abraomą ir išvedė Lotą iš pražūties, kai sugriovė miestus, kuriuose Lotas gyveno.

³⁰ Lotas ir jo abi dukterys išėjo iš Coaro ir apsigyveno kalne, nes jis bijojo gyventi Coare. Jie apsigyveno oloje, jis ir abi jo dukterys.

³¹ Tada vyresnioji tarė jaunesniajai: “Mūsų tėvas senas, ir žemėje nebeliko vyro, kuris galėtų įeiti pas mus, kaip priimta visoje žemėje.

³² Eime, nugirdysime vynu savo tėvą ir atsigulsime prie jo, kad iš tėvo susilauktume palikuonių!”

³³ Jos tą naktį nugirdė vynu savo tėvą. Po to vyresnioji įėjo ir gulėjo su savo tėvu, o tas nepajuto, kada ji atsigulė nė kada atsikėlė.

³⁴ Kitą dieną vyresnioji tarė jaunesniajai: “Aš praėjusią naktį gulėjau su savo tėvu. Nugirdykime jį vynu ir šiąnakt. Po to eik, atsigulk prie jo, kad iš savo tėvo susilauktum palikuonio!”

³⁵ Taigi jos ir kitą naktį nugirdė vynu tėvą. Paskui jaunesnioji įėjo ir gulėjo su juo, o jis nepajuto, kada ji atsigulė nė kada atsikėlė.

³⁶ Taip abi Loto dukterys pastojo nuo savo tėvo.

³⁷ Vyresnioji pagimdė sūnų ir jį pavadino Moabu. Jis yra ligi šiol tebegyvenančių moabitų tėvas.

³⁸ Jaunesnioji pagimdė sūnų ir jį pavadino Amonu. Jis yra ligi šiol tebegyvenančių amonitų tėvas.

¹ Of the blue, purple, and scarlet, they made finely worked garments, for ministering in the holy place, and made the holy garments for Aaron; as Yahweh commanded Moses.

² He made the ephod of gold, blue, purple, scarlet, and fine twined linen.

³ They beat the gold into thin plates, and cut it into wires, to work it in the blue, in the purple, in the scarlet, and in the fine linen, the work of the skillful workman.

⁴ They made shoulder straps for it, joined together. At the two ends it was joined together.

⁵ The skillfully woven band that was on it, with which to fasten it on, was of the same piece, like its work; of gold, of blue, purple, scarlet, and fine twined linen; as Yahweh commanded Moses.

⁶ They worked the onyx stones, enclosed in settings of gold, engraved with the engravings of a signet, according to the names of the children of Israel.

⁷ He put them on the shoulder straps of the ephod, to be stones of memorial for the children of Israel, as Yahweh commanded Moses.

⁸ He made the breastplate, the work of a skillful workman, like the work of the ephod; of gold, of blue, purple, scarlet, and fine twined linen.

⁹ It was square. They made the breastplate double. Its length was a span, and its breadth a span, being double.

¹⁰ They set in it four rows of stones. A row of ruby, topaz, and beryl was the first row;

¹¹ and the second row, a turquoise, a sapphire, and an emerald;

¹² and the third row, a jacinth, an agate, and an amethyst;

¹³ and the fourth row, a chrysolite, an onyx, and a jasper. They were enclosed in gold settings.

¹⁴ The stones were according to the names of the children of Israel, twelve, according to their names; like the engravings of a signet, everyone according to his name, for the twelve tribes.

¹⁵ They made on the breastplate chains like cords, of braided work of pure gold.

¹⁶ They made two settings of gold, and two gold rings, and put the two rings on the two ends of the breastplate.

¹⁷ They put the two braided chains of gold in the two rings at the ends of the breastplate.

¹⁸ The other two ends of the two braided chains they put on the two settings, and put them on the shoulder straps of the ephod, in its front.

¹⁹ They made two rings of gold, and put them on the two ends of the breastplate, on its edge, which was toward the side of the ephod inward.

²⁰ They made two rings of gold, and put them on the two shoulder straps of the ephod underneath, in its front, close by its coupling, above the skillfully woven band of the ephod.

²¹ They bound the breastplate by its rings to the rings of the ephod with a lace of blue, that it might be on the skillfully woven band of the ephod, and that the breastplate might not come loose from the ephod, as Yahweh commanded Moses.

²² He made the robe of the ephod of woven work, all of blue.

²³ The opening of the robe in its midst was like the opening of a coat of mail, with a binding around its opening, that it should not be torn.

²⁴ They made on the skirts of the robe pomegranates of blue, purple, scarlet, and twined linen.

²⁵ They made bells of pure gold, and put the bells between the pomegranates around the skirts of the robe, between the pomegranates;

²⁶ a bell and a pomegranate, a bell and a pomegranate, around the skirts of the robe, to minister in, as Yahweh commanded Moses.

²⁷ They made the coats of fine linen of woven work for Aaron, and for his sons,

²⁸ and the turban of fine linen, and the linen headbands of fine linen, and the linen breeches of fine twined linen,

²⁹ and the sash of fine twined linen, and blue, and purple, and scarlet, the work of the embroiderer, as Yahweh commanded Moses.

³⁰ They made the plate of the holy crown of pure gold, and wrote on it a writing, like the engravings of a signet: "holy TO YAHWEH."

³¹ They tied to it a lace of blue, to fasten it on the turban above, as Yahweh commanded Moses.

³² Thus all the work of the tabernacle of the Tent of Meeting was finished. The children of Israel did according to all that Yahweh commanded Moses; so they did.

³³ They brought the tabernacle to Moses, the tent, with all its furniture, its clasps, its boards, its bars, its pillars, its sockets,

³⁴ the covering of rams' skins dyed red, the covering of sea cow hides, the veil of the screen,

³⁵ the ark of the testimony with its poles, the mercy seat,

³⁶ the table, all its vessels, the show bread,

³⁷ the pure lampstand, its lamps, even the lamps to be set in order, all its vessels, the oil for the light,

³⁸ the golden altar, the anointing oil, the sweet incense, the screen for the door of the Tent,

³⁹ the bronze altar, its grating of brass, its poles, all of its vessels, the basin and its base,

⁴⁰ the hangings of the court, its pillars, its sockets, the screen for the gate of the court, its cords, its pins, all the instruments of the service of the tabernacle, for the Tent of Meeting,

⁴¹ the finely worked garments for ministering in the holy place, the holy garments for Aaron the priest, and the garments of his sons, to minister in the priest's office.

⁴² According to all that Yahweh commanded Moses, so the children of Israel did all the work.

⁴³ Moses saw all the work, and behold, they had done it as Yahweh had commanded, even so had they done it: and Moses blessed them.