Bible

 

Ezekielis 1

Studie

1 Tai buvo trisdešimtaisiais metais, ketvirto mėnesio penktą dieną, man esant tarp tremtinių prie Kebaro upės. Atsivėrė dangūs, ir aš mačiau Dievo regėjimus.

2 Penktaisiais karaliaus Joachino tremties metais, penktą mėnesio dieną,

3 Viešpats kalbėjo kunigui Ezechieliui, Buzio sūnui, chaldėjų krašte prie Kebaro upės. Viešpaties ranka buvo ten ant jo.

4 Aš mačiau iš šiaurės kylantį viesulą ir debesis, aplinkui liepsnojo ugnis. Ugnies vidurys spindėjo lyg žėrintis gintaras.

5 Liepsnų viduryje mačiau keturias būtybes. Jų išvaizda buvo panaši į žmogaus.

6 Kiekviena jų turėjo keturis veidus ir keturis sparnus.

7 Jų kojos buvo tiesios, o kojų pėdos panašios į veršio kanopas. Būtybės žibėjo kaip išlydytas varis.

8 Po jų sparnais keturiuose šonuose buvo žmogaus rankos. Veidus ir sparnus jos turėjo keturiose pusėse.

9 Sparnai lietė vienas kitą. Eidamos jos nesisuko, kiekviena ėjo tiesiai.

10 Visų keturių veidai atrodė taip: priekyje buvo žmogaus veidas, dešinėje­liūto veidas, kairėje­veršio veidas ir užpakalyje­erelio veidas.

11 sparnai buvo ištiesti ir pakelti į viršų. Du sparnai lietė vienas kitą, kiti Du­dengė jų kūnus.

12 Jos ėjo kiekviena tiesiai pirmyn. Kur dvasia norėjo eiti, ten jos ir ėjo, ir eidamos nepasisukdavo.

13 Būtybės atrodė kaip degančios anglys, kaip žibintai. Ugnis judėjo tarp būtybių. Ji buvo labai šviesi, o iš jos žybčiojo žaibai.

14 Būtybės judėjo pirmyn ir atgal tarsi žaibai.

15 Žiūrėdamas į būtybes, mačiau ant žemės prie kiekvienos iš jų po ratą.

16 atai atrodė lyg berilis. Visi keturi buvo vienodi ir taip pat padaryti. Kiekvienas iš jų atrodė lyg būtų ratas rate.

17 Jie judėdavo į keturias puses nepasisukdami.

18 Jų ratlankiai buvo aukšti ir keliantys baimę. Visi keturi ratlankiai buvo pilni akių.

19 Einant būtybėms, drauge ėjo ir ratai; pakilus būtybėms aukštyn, pakildavo ir ratai.

20 Kur dvasia ėjo, ir jie ėjo; pakilus dvasiai, ir ratai pakildavo, nes būtybių dvasia ir buvo ratuose.

21 Jei jos ėjo, ir jie ėjo drauge, jei jos sustodavo, sustodavo ir jie; jei jos pakildavo nuo žemės, pakildavo ir ratai, nes būtybių dvasia buvo ratuose.

22 Virš būtybių galvų buvo kažkas panašaus į dangaus skliautą, kuris žėrėjo kaip krištolas ir gaubė jas.

23 Po skliautu kiekviena būtybė dviem sparnais dengė savo kūną, o kiti du sparnai buvo ištiesti.

24 Joms judant, girdėjau jų sparnų ūžimą lyg galingo vandenyno, lyg Visagalio balsą, lyg didelės kariuomenės stovyklos triukšmą. Joms sustojus, sparnai nusileisdavo.

25 Nuo skliauto, esančio virš jų galvų, aidėjo balsas. Kai jos stovėjo, sparnai buvo nuleisti.

26 Virš skliauto, kuris buvo virš jų galvų, mačiau lyg sostą iš safyro ir ant jo sėdinčią į žmogų panašią būtybę.

27 Būtybė nuo juosmens aukštyn ir žemyn spindėjo lyg gintaras, lyg ugnies liepsnos,

28 lyg lankas, kuris pasirodo debesyse lyjant, Jį supo spindėjimas. Tai buvo Viešpaties šlovės pasirodymas. Pamatęs tai, kritau veidu žemėn ir išgirdau balsą.

Komentář

 

Midst

  

The "midst" of something in the Bible represents the thing that is most central and most important to the spiritual state being described, the motivation that drives everything else. In general this will be something we love or feel, because at the core of things we are what we love; our loves define us.

(Odkazy: Apocalypse Revealed 44, 90, 268; Arcana Coelestia 2252, 2940, 10153, 10365, 10557, 10635, 10641)

Ze Swedenborgových děl

 

Arcana Coelestia # 2940

Prostudujte si tuto pasáž

  
/ 10837  
  

2940. 'Ephron was sitting in the midst of the sons of Heth' means those who were primarily able to receive the good and truth of faith. This is clear from the representation of 'Ephron', and also from the meaning of 'the sons of Heth' as those with whom the good and truth of faith could be received and with whom a new Church existed, dealt with in 2913, 2933; and from the meaning of 'the middle' or 'in the midst' as that which is primary or the chief thing, and also that which is inmost, dealt with in 1074. 'The middle' in the internal sense means that which is primary or the chief thing, and also that which is inmost, by reason of the representatives in the next life. When anything good is represented there by means of spiritual ideas, the purest of the good is in the middle and the less and less pure in consecutive degrees from the middle, until lastly at the circumference there is that which is not good at all. And this is why 'in the midst' means both that which is primary or the chief thing and also that which is inmost. The ideas comprising thought are also represented in the same manner, and so are affections too. And all changes of state are represented in that manner, in that everything good or evil is altered as to its position towards the middle. This has its origin in the form possessed by spiritual and celestial things, which is such.

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.