24
tai toks aiškinimas, karaliau, ir toks Aukščiausiojo nutarimas, kuris ištiks mano valdovą karalių.
Danielius 4:24
Arcana Coelestia # 9228
9228. The fact that 'seven' means a whole period from start to finish, thus what is complete, is clear from a large number of places in the Word, as in Isaiah,
The light of the moon will be as the light of the sun, and the light of the sun will be sevenfold, as the light of seven days, on the day when Jehovah will bind up the hurt 1 of His people. Isaiah 30:26.
This refers to the salvation of faithful believers and their intelligence and wisdom in the Lord's kingdom. 'The moon' is faith received from the Lord, thus belief in the Lord, and 'the sun' is love derived from the Lord, thus love to the Lord, 30-38, 1521, 1529-1531, 2441, 2495, 3636, 3643, 4060, 4321 (end), 4696, 5377, 7078, 7083, 7171, 8644. 'The light of the sun will be sevenfold, as the light of seven days' means a complete state of intelligence and wisdom because of love to and belief in the Lord.
[2] In Ezekiel,
The inhabitants of the cities of Israel will go out, and they will set alight and burn the weapons, both shield and buckler, together with bow and arrows, and hand-staff, and spear; they will set fire to them for seven years, that they may not bring wood from the field nor cut down any from the forests. And they will cleanse the land in seven months. Ezekiel 39:9-10, 12.
This refers to the destruction of falsity. 'The weapons' that are listed here are falsities used by those who are evil to fight against the Church's truths. 'Setting fire to them for seven years' means complete destruction brought about by the desires of self-love and love of the world. 'In order that they may bring no wood from the field or cut down any from the forests' means when no good at all survives, neither in the internal man nor in the external. 'Cleansing the land in seven months' means the complete restoration of goodness and truth within the Church. It has been shown in very many places that 'weapons' are truths fighting against falsities, and in the contrary sense falsities fighting against truths; that 'bow and arrows' means teachings that present truth, and in the contrary sense teachings that present falsity; that 'hand-staff' means the power of truth, and in the contrary sense the power of falsity; that 'setting alight and burning' means laying waste through the desires of self-love and love of the world; that 'wood from the field' means the Church's forms of interior good, and 'wood from the forests' factual knowledge of goodness and truth; and that 'the land' means the Church. Anyone can see that different things are meant here from those which present themselves in the letter, as when it says that they will burn the weapons, and set them alight for seven years, in order that they may bring no wood from the field or cut down any from the forests. People do indeed know that things of a holy and Divine nature are meant, because the Word is holy and comes from God. But they cannot by any means know which things of a holy and Divine nature are contained in these words unless they know what the meaning is of 'weapons', 'seven years' and 'seven months', 'wood from the field' and 'wood from the forests'. From this it is evident that without knowledge gained from the internal sense those prophetic utterances are completely unintelligible.
[3] In David,
Seven times in the day I praise You over the judgements of Your righteousness. Psalms 119:164.
In the same author,
Repay [our] neighbours sevenfold into their bosom. Psalms 79:12.
'Sevenfold' means completely. The meaning is similar in Moses, where it says that they would be punished sevenfold if they went against commandments and statutes, Leviticus 26:18, 21, 24, 28. Anyone who does not know that 'seven' means a whole period from start to finish, and therefore what is complete, will suppose that 'seven weeks' in Daniel means seven lengths of time,
Know and perceive that from the going forth of the Word to restore and to build Jerusalem until the Messiah, the Prince, there will be seven weeks. Daniel 9:25.
But 'seven weeks until the Messiah, the Prince' means what is said of the Lord, namely that He will come in the fullness of time, so that 'seven weeks' means a whole period. From this it is evident that the seven spirits before God's throne, Revelation 1:4, the book sealed with seven seals, Revelation 5:1, and the seven angels holding 'the seven bowls, which are the seven last plagues, Revelation 15:1, 6-7; 21:9, do not mean seven spirits, seven seals, or seven angels, bowls, and plagues, but all things even to completeness. The statement in 1 Samuel 2:5 that the barren has borne seven in like manner does not mean seven but a great amount, even to a complete amount.
[4] Because 'seven' had this meaning it was stipulated that a priest at his initiation should wear the garments for seven days, Exodus 29:30; that his hands should be filled for seven days, 2 Exodus 29:35; that the altar should be sanctified for seven days, Exodus 29:37; and that those initiated into the priesthood should not depart from the tent [of meeting] for seven days, Leviticus 8:33-34. So too with the reference to the unclean spirit going out of a person and returning with seven others, Matthew 12:43-45; Luke 11:26; also where it says that if a brother sins seven times in a day and is seven times converted he is to be forgiven, Luke 17:4; and that the heart of Nebuchadnezzar was changed from [that of] a human being and the heart of a beast was given to him while seven times passed by, Daniel 4:15, 25, 32. For the same reasons also Job's friends sat down with him on the earth seven days and seven nights and spoke nothing to him, Job 2:13. Seventy in a similar way means that which is complete, see 6508, as also does a week, 2044, 3845. From all this it now becomes clear that 'the eighth day' means the initial phase of the following state.
Poznámky pod čarou:
Danielius 2
1
Antraisiais Nebukadnecaro viešpatavimo metais Nebukadnecaras sapnavo sapną, kuris taip sujaudino jo dvasią, kad jis negalėjo miegoti.
2
Tuomet karalius įsakė sušaukti žynius, astrologus, burtininkus ir chaldėjus, kad jie išaiškintų karaliui jo sapną. Jie atėjo ir stojo karaliaus akivaizdoje.
3
Karalius jiems tarė: “Sapnavau sapną, kuris sujaudino mano dvasią; ir aš noriu jį žinoti”.
4
Chaldėjai atsakė karaliui: “Tegyvuoja karalius per amžius! Pasakyk sapną savo tarnams, ir mes jį išaiškinsime”.
5
Karalius kalbėjo chaldėjams: “Aš jau nusprendžiau: jei nepasakysite mano sapno ir jo neišaiškinsite, liepsiu sukapoti jus į gabalus ir paversti griuvėsiais jūsų namus.
6
Jei pasakysite sapną ir jį išaiškinsite, gausite iš manęs atpildą, dovanų ir didelę garbę! Pasakykite sapną ir jo išaiškinimą!”
7
Jie antrą kartą atsakė: “Karalius tepasako sapną savo tarnams, ir mes jį išaiškinsime!”
8
Karalius atsakė: “Aš aiškiai suprantu, kad norite laimėti laiko, nes žinote, kad aš jau nusprendžiau.
9
Jei nepasakysite sapno, nepakeisiu sprendimo. Suprantu, kad norite man duoti melagingą ir klaidingą aiškinimą, laukdami, kol laikai pasikeis. Pasakykite sapną, tada žinosiu, kad galite jį ir išaiškinti!”
10
Chaldėjai atsakė karaliui: “Nėra žemėje žmogaus, kuris galėtų įvykdyti karaliaus reikalavimą. Joks karalius, viešpats ar valdovas nėra nieko panašaus reikalavęs iš bet kokio astrologo, žynio ar chaldėjo.
11
Dalykas, kurio karalius reikalauja, yra sunkus ir nėra nė vieno, kuris galėtų jį pasakyti karaliui. Tik dievai tą gali padaryti, bet jie negyvena tarp žmonių”.
12
Karalius labai užsirūstino dėl to ir įsakė sunaikinti visus Babilono išminčius.
13
Kai karalius įsakė išžudyti išminčius, jie ieškojo nužudyti Danielių bei jo draugus.
14
Tada Danielius išmintingai ir atsargiai kreipėsi į Arjochą, karaliaus sargybos viršininką, kuriam buvo pavesta išžudyti išminčius Babilone.
15
Jis kreipėsi į Arjochą: “Kodėl toks griežtas karaliaus potvarkis?” Arjochas paaiškino Danieliui.
16
Tuomet Danielius įėjo ir prašė karaliaus laiko, kad galėtų jam jo sapną išaiškinti.
17
Sugrįžęs į savo namus, Danielius pranešė visa tai savo draugams Hananijai, Mišaeliui ir Azarijai,
18
kad jie prašytų dangaus Dievo pasigailėjimo dėl šitos paslapties, kad Danielius ir jo draugai nepražūtų su kitais Babilono išminčiais.
19
Danieliui nakties regėjime buvo apreikšta paslaptis. Tada jis šlovino dangaus Dievą, tardamas:
20
“Palaimintas Dievo vardas per amžių amžius, nes Jam priklauso išmintis ir galia!
21
Jis pakeičia laikus ir metus, pašalina ir įstato karalius, teikia išminties ir supratimo.
22
Jis apreiškia gilybes ir paslaptis, žino, kas yra tamsoje, ir šviesa yra aplinkui Jį.
23
Mano tėvų Dieve, giriu Tave ir dėkoju Tau, nes suteikei man stiprybės ir išminties ir dabar apreiškei, ko prašėmeatidengei karaliaus paslaptį”.
24
Po to Danielius nuėjo pas Arjochą, kuriam karalius buvo pavedęs išžudyti Babilono išminčius, ir jam tarė: “Nežudyk Babilono išminčių! Vesk mane pas karalių, aš pasakysiu jam išaiškinimą”.
25
Arjochas skubiai nuvedė Danielių pas karalių ir jam pranešė: “
adau vyrą iš Judo tremtinių, kuris gali pasakyti karaliui išaiškinimą”.
26
Karalius tarė Danieliui, kurio vardas buvo Beltšacaras: “Ar tu gali pasakyti, ką sapnavau, ir tą sapną man išaiškinti?”
27
Danielius atsakė karaliui: “Išminčiai, žyniai, ženklų aiškintojai ir astrologai negali atskleisti karaliui paslapties, kurią karalius siekia sužinoti.
28
Tačiau danguje yra Dievas, kuris apreiškia paslaptis ir šiuo sapnu praneša karaliui Nabuchodonosarui, kas įvyks paskutinėmis dienomis. Tavo sapnas ir regėjimai buvo tokie:
29
tu, karaliau, gulėdamas lovoje galvojai, kas įvyks po to, o Tas, kuris atskleidžia paslaptis, parodė tau, kas įvyks.
30
Man šita paslaptis apreikšta ne todėl, kad esu už kitus išminčius pranašesnis, bet kad sapno išaiškinimas būtų žinomas tau, karaliau, ir tu pažintum savo širdies mintis.
31
Tu, karaliau, regėjai didelę statulą; jos spindesys buvo nepaprastas, ji stovėjo prieš tave, jos išvaizda buvo baisi.
32
Statulos galva buvo iš gryno aukso, krūtinė ir rankosiš sidabro, juosmuo ir strėnosiš vario,
33
blauzdosiš geležies, kojosiš geležies ir iš molio.
34
Tau bežiūrint į ją, atlūžęs be žmogaus rankų pagalbos akmuo smogė į statulos kojas ir sutrupino jas.
35
Subyrėjo geležis, molis, varis, sidabras ir auksasviskas tapo lyg pelai klojime rudenį. Juos išnešiojo vėjas, nepalikęs jokio pėdsako. O akmuo, kuris smogė į statulą, tapo dideliu kalnu ir pripildė visą žemę.
36
Toks buvo sapnas. Dabar išaiškinsiu jį karaliui.
37
Tu, karaliau, esi karalių karalius, nes dangaus Dievas suteikė tau karalystę, galybę bei garbę.
38
Visur gyvenančius žmones, laukinius žvėris ir padangės paukščius atidavė į tavo rankas ir padarė tave visa ko valdovu. Tu esi auksinė galva.
39
Po tavęs iškils kita karalystė, silpnesnė už tavo; trečioji karalystė, varinė, viešpataus visai žemei.
40
Ketvirtoji karalystė bus stipri kaip geležis. Kaip geležis sudaužo ir sutrupina viską, taip ši karalystė sutrupins visas kitas.
41
Kaip sapne regėjai, kad statulos kojos ir jų pirštai buvo dalinai iš molio ir dalinai iš geležies, taip ketvirtoji karalystė bus pasidalinusi, tačiau geležies stiprumo bus joje, nes tu matei geležį, sumaišytą su moliu.
42
Kadangi kojų pirštai buvo iš geležies ir molio, tai karalystė bus dalinai stipri ir dalinai trapi.
43
O kadangi regėjai geležį, maišytą su moliu, tai reiškia, kad jie susimaišys per žmogaus sėklą, tačiau nesusijungs, kaip geležis nesusijungia su moliu.
44
Tų karalių dienomis dangaus Dievas įsteigs karalystę, kuri niekada nebus sunaikinta, kuri neatiteks jokiai kitai tautai. Ji sunaikins ir sudaužys visas karalystes ir pati pasiliks per amžius,
45
kaip tu matei nuo kalno be žmogaus rankos pagalbos atlūžusį akmenį, kuris sutrupino geležį, varį, molį, sidabrą ir auksą. Didysis Dievas parodė tau, karaliau, kas bus ateityje. Sapnas yra tikras ir jo aiškinimas teisingas”.
46
Tada karalius Nebukadnecaras parpuolė veidu į žemę, pagarbino Danielių ir įsakė aukas bei smilkalus jam aukoti.
47
Karalius Danieliui tarė: “Iš tikrųjų jūsų Dievas yra dievų Dievas, karalių Viešpats ir paslapčių atskleidėjas, nes tu sugebėjai atskleisti šią paslaptį!”
48
Tada karalius išaukštino Danielių, davė jam daug brangių dovanų ir paskyrė jį Babilono srities valdovu ir visų Babilono išminčių vyriausiuoju valdytoju.
49
Danieliaus prašomas, karalius paskyrė Šadrachą, Mešachą ir Abed Negą reikalų tvarkytojais Babilono sričiai, o Danielius pasiliko karaliaus rūmuose.
