Bible

 

Danielius 4

Studie

   

1 Karalius Nebukadnecaras sakė visų kalbų tautoms ir giminėms, kurios gyvena visoje žemėje: “ amybė tepadaugėja jums.

2 Manau, gerai yra paskelbti ženklus ir stebuklus, kuriuos aukščiausiasis Dievas man padarė.

3 Jo ženklai­didingi! Jo stebuklai­galingi! Jo karalystė­amžina ir Jo valdžia­nesibaigianti!

4 Aš, Nebukadnecaras, gyvenau ramiai ir laimingai savo rūmuose.

5 Aš sapnavau sapną, kuris nugąsdino mane, o mintys bei regėjimai, gulint lovoje, baugino mane.

6 Tad įsakiau atvesti pas mane visus Babilono išminčius, kad jie man tą sapną išaiškintų.

7 Atėjo ženklų aiškintojai, žyniai, chaldėjai ir astrologai. Aš pasakiau jiems sapną, tačiau jie negalėjo man jo išaiškinti.

8 Pagaliau atėjo Danielius, kuris pagal mano dievo vardą vadinamas Beltšacaru, turįs šventųjų dievų dvasią. Aš pasakiau jam sapną:

9 ‘Beltšacarai, vyriausias išminčiau! Aš žinau, kad tavyje yra šventųjų dievų dvasia ir jokia paslaptis tau nėra per sunki. Pasiklausyk mano sapno, kurį sapnavau, ir išaiškink jį!

10 Savo lovoje gulėdamas, sapnavau labai aukštą medį žemės viduryje.

11 Tas medis išaugo stiprus ir toks didelis, kad jo viršūnė siekė dangų ir jis buvo matomas visoje žemėje.

12 Jo lapai buvo gražūs ir vaisių taip gausu, kad maisto ant jo užteko visiems. Jo pavėsyje ilsėjosi laukiniai žvėrys, šakose gyveno padangės paukščiai, jo vaisiais maitinosi visi kūnai.

13 Man lovoje gulint, štai šventas sargas nusileido iš dangaus.

14 Jis garsiai šaukė: ‘Nukirskite medį, nukapokite jo šakas! Nukratykite lapus ir išbarstykite vaisius! Žvėrys tebėga iš jo pavėsio ir paukščiai iš jo šakų!

15 Tačiau kelmą palikite žemėje, surakintą geležimi ir variu. Jis tebūna dangaus rasa vilgomas, jo dalis tebūna su žvėrimis lauko žolėje.

16 Tebūna pakeista jo žmogiška širdis, ir tebus jam duota žvėries širdis. Taip praeis septyni laikai!

17 Sargų nutarimu taip nuspręsta, šventųjų įsakymu patvarkyta, kad gyvieji žinotų, jog Aukščiausiasis viešpatauja žmonių karalystėje ir duoda ją tam, kam Jis nori, patį žemiausią tarp žmonių paskirdamas valdovu’.

18 Tai sapnas, kurį aš, karalius Nebukadnecaras, sapnavau. O tu, Beltšacarai, paskelbk išaiškinimą, nes visi mano karalystės išminčiai nepajėgia jo išaiškinti. Bet tu gali, nes šventųjų dievų dvasia yra tavyje!’

19 Danielius, vadinamas Beltšacaru, kurį laiką stovėjo apstulbęs, ir jo mintys jaudino jį. Karalius tarė jam: ‘Beltšacarai, sapnas ir jo aiškinimas tenesukelia tau nerimo’. Beltšacaras atsakė: ‘Mano valdove! Sapnas tebūna tiems, kurie tavęs nekenčia, ir jo aiškinimas tavo priešams!

20 Medis, kurį regėjai, kuris išaugo toks didelis ir stiprus, kad jo viršūnė siekė dangų ir buvo matomas visoje žemėje,

21 kurio lapai buvo gražūs ir vaisių taip gausu, kad jų užteko visiems, kurio pavėsyje gyveno laukų žvėrys, o šakose­padangių paukščiai,

22 esi tu, karaliau. Tu išaugai ir sustiprėjai, tavo didybė pasiekė dangų ir valdžia žemės pakraščius.

23 Kadangi, karaliau, matei šventą sargą, nusileidžiantį iš dangaus ir sakantį: ‘Nukirskite medį ir sunaikinkite jį, bet kelmą, surakintą geležimi ir variu, palikite žemėje, tarp lauko žolės. Jis tebūna dangaus rasa vilgomas ir su lauko žvėrimis tebūna jo dalis, kol praeis septyni laikai’,

24 tai toks aiškinimas, karaliau, ir toks Aukščiausiojo nutarimas, kuris ištiks mano valdovą karalių.

25 Tave pašalins iš žmonių, su lauko žvėrimis tu gyvensi, tave maitins žole kaip jautį ir dangaus rasa vilgys tave. Taip septyni laikai praeis, kol pažinsi, kad Aukščiausiasis viešpatauja žmonių karalystėje ir duoda ją, kam Jis nori.

26 Paliktas medžio kelmas reiškia, kad karalystė bus tau grąžinta, kai pažinsi, kad viešpatauja dangus.

27 Tad, karaliau, priimk mano patarimą, pakeisk savo nuodėmes teisumu ir savo nusikaltimus pasigailėjimu beturčiams. Taip elgdamasis, gal savo gyvenimą pratęsi’.

28 Visa tai atsitiko karaliui Nebukadnecarui.

29 Praėjus dvylikai mėnesių, vaikščiodamas karaliaus rūmuose Babilone,

30 karalius kalbėjo: ‘Ar tai nėra didysis Babilonas, kurį aš pastačiau savo didžia galia ir padariau jį karaliaus būstine savo didybės garbei?’

31 Karaliui dar tebekalbant, pasigirdo balsas iš dangaus: ‘Tau, karaliau Nebukadnecarai, sakoma: karalystė ir valdžia iš tavęs atimta.

32 Iš žmonių tave pašalins, su lauko žvėrimis gyvensi, ėsi žolę kaip jautis, kol septyni laikai praeis, kol pažinsi, kad Aukščiausiasis viešpatauja žmonių karalystėje ir duoda ją tam, kam Jis nori!’

33 Tą pačią valandą žodis išsipildė: Nebukadnecaras buvo pašalintas iš žmonių, jis ėdė žolę kaip jautis, jo kūną vilgė rasa, jo plaukai užaugo kaip erelių plunksnos ir nagai­kaip paukščių.

34 Paskirtam laikui praėjus, aš, Nebukadnecaras, pakėliau akis į dangų, ir mano protas sugrįžo. Aš šlovinau Aukščiausiąjį, gyriau ir garbinau Tą, kuris amžinai gyvena, nes Jo valdžia yra amžina ir Jo karalystė nesibaigia.

35 Visi žemės gyventojai yra niekas. Kaip Jis nori, taip Jis elgiasi su dangaus pulkais ir žemės gyventojais. Nėra nė vieno, kuris galėtų sulaikyti Jo ranką ir Jam sakyti: ‘Ką darai?’

36 Tuo pačiu metu man sugrįžo protas. Savo karalystės šlovei atgavau garbę ir spindesį. Mano patarėjai bei kunigaikščiai ieškojo manęs, ir aš vėl įsitvirtinau savo karalystėje, ir man buvo suteikta dar didesnė garbė.

37 Dabar aš, Nebukadnecaras, giriu, aukštinu ir šlovinu dangaus Dievą, nes visi Jo darbai yra tiesa ir Jo keliai teisingi. Tuos, kurie elgiasi išdidžiai, Jis gali pažeminti”.

   

Ze Swedenborgových děl

 

The Last Judgement # 54

Prostudujte si tuto pasáž

  
/ 74  
  

54. What is meant by Babylon and what it is like. Babylon means all who wish to have power over others by means of religious belief. This is gaining control over people's souls, and so over their spiritual life itself, using as means the Divine elements in their religion. All those who aim at power using religion as a means are called collectively Babylon. The reason why the name of Babylon is applied to them is that in ancient times such control began, but was destroyed as soon as it started. Its beginning is described by the city and tower which had its top in heaven; its destruction by the confusion of speech; hence its name was Babel (Genesis 11:1-9). The meaning of these details in the internal or spiritual sense of the Word may be seen explained in ARCANA COELESTIA 1283-1328.

[2] Another such attempt at control was begun and set up in Babel, as is clear from the passage of Daniel which tells of Nebuchadnezzar setting up an image which all were to worship (Daniel 3). It is also meant by Belshazzar drinking with his nobles from the gold and silver vessels which Nebuchadnezzar had carried off from the temple at Jerusalem; and at the same time worshipping gods of gold, silver, copper and iron. Therefore it was written on the wall, He has numbered, weighed and divided. And the king was killed that same night (Daniel 5). The vessels of gold and silver from the temple at Jerusalem mean the kinds of good and truth possessed by the church; drinking from them, and at the same time worshipping gods of gold, silver, copper and iron means profaning them. The writing on the wall and the king's death mean visitation and destruction with which those were threatened who used Divine forms of good and truth as means.

[3] There are numerous descriptions in the Prophets of what the people called Babylon are like, as in Isaiah:

You are to bring out this parable about the king of Babylon. Jehovah has broken the rod of the irreligious, the sceptre of the rulers. You, Lucifer, have fallen from heaven, you are cut down right to the ground. You said in your mind, I will climb the heavens, above the stars of God I shall set my throne on high, and I shall sit on the mountain of meeting, on the north side; I shall become like the Most High. Yet will you be brought down to hell, beside the pit. I will cut off the name of Babylon and what is left of her, and make her a possession inherited by the vulture. 1 Isaiah 14:4-5, 12-15, 22-23.

Elsewhere in the same book:

The lion said, Fallen, fallen is Babylon and cast down are all the graven images of her gods. Isaiah 21:9.

See further in Isaiah chapter Isaiah 47, chapter Isaiah 48:14-20; and in Jeremiah chapter 50:1-3. This makes it plain what Babylon is.

[4] It needs to be known that a church becomes Babylon when charity and faith cease to exist and self-love begins to reign in their stead. This love rushes as fast as it is given its head, not only to exercise control over all on earth it can make its subjects, but even over heaven. Nor does it rest there; it climbs as far as the throne of God and takes His Divine power for itself. The passages quoted from the Word prove that this also happened before the Lord's coming. But that Babylon was destroyed by the Lord when He was in the world, both by their becoming utter idolaters and by the last judgment upon them at that time in the spiritual world. This is meant by the passages in the Prophets about Lucifer, who is there Babylon, being cast down to hell, and the fall of Babylon; and also by the writing on the wall and by the death of Belshazzar; and by the stone hewn from the rock which destroyed the statue in Nebuchadnezzar's dream [Daniel 2:33-34].

Poznámky pod čarou:

1. [The exact identification of this bird is disputed.]

  
/ 74  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.