¹ Anuo metu garsas apie Jėzų pasiekė tetrarchą Erodą,

² ir jis savo tarnams pasakė: “Tai Jonas Krikštytojas! Jis prisikėlė iš numirusių, ir todėl jame veikia stebuklingos jėgos”.

³ Mat Erodas buvo suėmęs Joną, sukaustęs jį ir įmetęs į kalėjimą dėl savo brolio Pilypo žmonos Erodiados.

⁴ Nes Jonas jam sakė: “Tau nevalia jos turėti”.

⁵ Erodas norėjo nužudyti Joną, bet bijojo žmonių, nes jie laikė jį pranašu.

⁶ Erodo gimimo dieną Erodiados duktė šoko svečiams ir patiko Erodui.

⁷ Todėl jis su priesaika pažadėjo jai duoti, ko tik ji paprašys.

⁸ O ši, savo motinos primokyta, tarė: “Duok man čia dubenyje Jono Krikštytojo galvą”.

⁹ Karalius nuliūdo, bet dėl priesaikos ir svečių įsakė duoti.

¹⁰ Jis pasiuntė nukirsti kalėjime Jonui galvą.

¹¹ Jo galva buvo atnešta dubenyje ir įteikta mergaitei, kuri ją nunešė motinai.

¹² Jono mokiniai atėję pasiėmė kūną, palaidojo ir nuėję pranešė Jėzui.

¹³ Tai išgirdęs, Jėzus valtimi nuplaukė į dykvietę, į vienumą. Minios sužinojo ir iš miestų pėsčiomis nusekė paskui.

¹⁴ Išlipęs Jėzus pamatė daugybę žmonių. Jėzui pagailo jų, ir Jis išgydė jų ligonius.

¹⁵ Atėjus vakarui, priėjo mokiniai ir tarė: “Čia dykvietė, ir jau vėlus metas. Paleisk žmones, kad, nuėję į kaimus, nusipirktų maisto”.

¹⁶ Bet Jėzus jiems atsakė: “Nėra reikalo jiems iš čia eiti. Jūs duokite jiems valgyti”.

¹⁷ Jie atsiliepė: “Mes čia turime tik penkis kepalus duonos ir dvi žuvis”.

¹⁸ Jis tarė: “Atneškite juos man”.

¹⁹ Ir, liepęs miniai susėsti ant žolės, Jis paėmė penkis duonos kepalus ir dvi žuvis, pažvelgė į dangų, palaimino, laužė ir davė kepalus mokiniams, o tie dalijo žmonėms.

²⁰ Visi valgė ir pasisotino. Ir surinko dvylika pilnų pintinių likusių trupinių.

²¹ O valgytojų buvo apie penkis tūkstančius vyrų, neskaičiuojant moterų ir vaikų.

²² Tuojau pat Jėzus privertė savo mokinius sėsti į valtį ir pirma Jo plaukti į kitą ežero pusę, kol Jis paleisiąs minią.

²³ Paleidęs minią, Jis užkopė nuošaliai į kalną melstis. Atėjus vakarui, Jis buvo ten vienas.

²⁴ Tuo tarpu valtis jau buvo ežero viduryje, blaškoma bangų, nes pūtė priešingas vėjas.

²⁵ Ketvirtos nakties sargybos metu Jėzus atėjo pas juos, žengdamas ežero paviršiumi.

²⁶ Pamatę Jį einantį ežero paviršiumi, mokiniai nusigando ir iš baimės ėmė šaukti: “Tai šmėkla!”

²⁷ Jėzus tuojau juos prakalbino: “Drąsos! Tai Aš. Nebijokite!”

²⁸ Petras atsiliepė: “Viešpatie, jei čia Tu, liepk man ateiti pas Tave vandeniu”.

²⁹ Jis atsakė: “Ateik!” Petras, išlipęs iš valties, ėjo vandeniu, norėdamas ateiti pas Jėzų.

³⁰ Bet, pamatęs vėjo smarkumą, jis išsigando ir, pradėjęs skęsti, sušuko: “Viešpatie, gelbėk mane!”

³¹ Tuojau ištiesęs ranką, Jėzus sugriebė jį ir tarė: “Mažatiki, ko suabejojai?”

³² Jiems įlipus į valtį, vėjas nurimo.

³³ Tie, kurie buvo valtyje, prisiartinę pagarbino Jį, sakydami: “Tikrai Tu esi Dievo Sūnus!”

³⁴ Perplaukę jie išlipo į krantą Genezarete.

³⁵ Pažinę Jį, tos vietos gyventojai pasiuntė į visas to krašto apylinkes ir sugabeno pas Jį visus sergančius.

³⁶ Jie maldavo Jį leisti palytėti nors Jo apsiausto apvadą. Ir kurie tik palietė­tapo visiškai sveiki.