IBhayibheli

 

Leviticus 25

Funda

   

1 Viešpats kalbėjo Mozei Sinajaus kalne:

2 “Sakyk izraelitams, kad, įėję į šalį, kurią jiems duosiu, septintaisiais metais leistų žemei ilsėtis.

3 Šešerius metus apsėkite dirvą, karpykite vynuogyną ir rinkite vaisius.

4 Septintieji metai bus sabato poilsis žemei, metai, paskirti Viešpačiui. Tada laukų neapsėkite ir vynuogyno nekarpykite.

5 žemė savaime užaugins, nepjaukite ir vynuogių nuo neapkarpytų vynmedžio šakelių nerinkite, nes tai yra poilsio metai žemei.

6 Maistas jums, tarnams, tarnaitėms, samdiniams ir ateiviams, kurie pas jus gyvena,

7 taip pat jūsų gyvuliams bus visa, kas savaime užaugs.

8 Skaičiuok septynis kartus po septynerius metus, iš viso keturiasdešimt devynerius metus.

9 Paskutinių metų septinto mėnesio dešimtą dieną, sutaikinimo dieną, trimituokite visame krašte

10 ir paskelbkite, kad penkiasdešimtieji metai yra jubiliejaus metai ir visiems krašto gyventojams suteikiama laisvė. Kiekvienas turės teisę atgauti nuosavybę ir grįžti į savo šeimą.

11 Nesėkite ir nepjaukite, kas savaime užaugs dirvose, uogų nerinkite neapkarpytuose vynuogynuose,

12 nes tai iškilmingi jubiliejaus metai. Valgykite tai, kas savaime užaugs.

13 Jubiliejaus metais kiekvienas atgaus savo buvusią nuosavybę.

14 Parduodant ar perkant ką nors iš kaimyno, neskriauskite vienas kito,

15 bet pirkite, atsižvelgdami į metų skaičių, praėjusį nuo jubiliejaus metų.

16 Kuo daugiau bus likę derliaus metų, tuo aukštesnė bus kaina; kuo mažiau derliaus metų, tuo mažesnė bus pardavimo kaina, nes jis tau parduos pagal pjūčių skaičių.

17 Neskriauskite vienas kito, būkite sąžiningi, nes Aš esu Viešpats, jūsų Dievas.

18 Laikykitės mano įsakymų ir paliepimų, vykdykite juos, kad gyventumėte be baimės

19 ir žemė duotų vaisių, kuriais pasisotintumėte ir laimingai gyventumėte.

20 Gal klausite: ‘Ką valgysime septintaisiais metais, jei nesėsime ir nerinksime vaisių?’

21 Aš palaiminsiu šeštuosius metus, ir jie duos jums trejų metų derlių.

22 Sėsite aštuntaisiais metais, maitinsitės turimomis atsargomis ligi devintųjų metų, kol naujas derlius užaugs.

23 Žemė nebus parduodama visam laikui, nes ji mano, o jūs esate tik svečiai ir ateiviai.

24 Todėl visa jūsų žemė bus parduodama su išpirkimo teise.

25 Jei suvargęs tavo brolis parduotų nuosavybės dalį, jo giminaitis gali ją išpirkti.

26 O jei jis neturėtų giminaičio, bet pats galėtų išpirkti,

27 bus nustatyta kaina už tą laiką, kai ji buvo parduota, o kas lieka, sugrąžins pirkėjui, ir taip atgaus savo nuosavybę.

28 Jei neturės reikiamos sumos žemei išpirkti, pirkėjas turės, ką nupirko, ligi jubiliejaus metų; tais metais nuosavybė sugrįš pirmajam šeimininkui.

29 Kas parduotų namus miesto ribose, tam bus leista išsipirkti juos per vienerius metus.

30 Jei neišsipirks per metus, jie pasiliks pirkėjui ir jo palikuonims; jų nereikės grąžinti jubiliejaus metais.

31 O jei namai būtų kaime, kuris neturi apsaugos sienų, bus parduodami kaip laukai; jei nebus išpirkti anksčiau, jubiliejaus metais sugrįš buvusiam savininkui.

32 Levitų namai, esantys jų miestuose, visada gali būti išpirkti.

33 Jei nebus išpirkti, jubiliejaus metais sugrįš savininkams, nes namai levitų miestuose yra jų nuosavybė tarp izraelitų.

34 Jų priemiesčio laukai neparduodami, nes tai jų amžina nuosavybė.

35 Jei tavo brolis izraelitas taptų beturčiu, jį priimk ir juo rūpinkis, nors jis tau būtų svetimas.

36 Neimk iš jo palūkanų, bijok Dievo. Tegul tavo brolis gyvena pas tave.

37 Neskolink jam pinigų už palūkanas ir neduok maisto, siekdamas pasipelnyti.

38 Aš, Viešpats, jūsų Dievas, kuris jus išvedžiau iš Egipto šalies, kad jums duočiau Kanaano žemę ir būčiau jūsų Dievas.

39 Jei vargo priverstas tavo brolis pats tau parsiduotų, nesielk su juo kaip su vergu.

40 Tetarnauja jis tau kaip samdinys ir įnamis ligi jubiliejaus metų.

41 Tuomet jis su savo vaikais grįš pas savo giminę į tėvų namus.

42 Izraelitai yra mano tarnai, Aš juos išvedžiau iš Egipto; jie neturi būti parduodami kaip vergai.

43 Neišnaudokit jų, bijokit Dievo.

44 Vergą ir vergę pirkite iš aplink jus esančių tautų,

45 iš ateivių, pasilikusių gyventi tarp jūsų, ir iš jūsų žemėje gimusių vergų; šiuos galėsite turėti vergais.

46 Juos galėsite palikti kaip paveldėjimą savo palikuonims per amžius. Savo brolių izraelitų nespauskite be gailesčio.

47 Jei tarp jūsų pralobtų ateivis ar svetimtautis ir jam ar kuriam nors iš jo palikuonių parsiduotų nuskurdęs tavo brolis,

48 jis galės būti išpirktas. Jei norės, jį galės išpirkti kas nors iš jo brolių:

49 dėdė, brolėnas arba artimas giminaitis; o jei pajėgs, ir jis pats galės išsipirkti.

50 Jis skaitys metus nuo parsidavimo ligi jubiliejaus metų ir atskaitys iš sumos, už kurią buvo parsidavęs, lyg būtų buvęs samdinys.

51 Jei bus likę daug metų ligi jubiliejaus, pagal juos atsilygins šeimininkui.

52 Jei metų skaičius mažesnis, apskaičiuos su juo pagal likusių metų skaičių ir sumokės išpirkimo kainą.

53 Jis turi būti kaip samdinys visus tuos metus ir šeimininkas nesielgs su juo be gailesčio tavo akivaizdoje.

54 O jei jis nebus išpirktas, jis išeis jubiliejaus metais kartu su savo vaikais.

55 Izraelitai yra mano tarnai, kuriuos išvedžiau iš Egipto. Aš esu Viešpats, jūsų Dievas”.

   

Okususelwe Emisebenzini kaSwedenborg

 

Apocalypse Explained #306

Funda lesi Sigaba

  
Yiya esigabeni / 1232  
  

306. (5:4) And I wept much, that no one was found worthy to open and to read the book, neither to look therein. That this signifies grief of heart on account of the disorder and ruin of all, if no one could know, have cognisance of, and explore all men, and all things pertaining to them, is evident from the signification of weeping, as denoting to grieve; hence to weep much, denotes to grieve from the heart, or grief of heart; that this is on account of the disorder and ruin of all [men], follows; and from the signification of no one being found worthy to open and read the book, neither to look therein, as denoting that no one is such as to know the states of life of all in general, and of each in particular (concerning which see above, n. 303, 304); or, what is the same, that no one is such as to be able to know, have cognisance of, and explore all men, and all things pertaining to them.

As to what concerns grief of heart, which is signified by, "I wept much," on account of the disorder and ruin of all, if no one is such as to be able to know, have cognisance of, and explore all men, and all things pertaining to them, I will briefly explain:- In order that the angelic heaven may exist and subsist, all things therein must be in order; for, unless it were in order, it would be dissipated; for the angelic heaven is divided into societies, and the societies are arranged according to the affections of truth and good, which are manifold and innumerable. This arrangement depends solely on the infinite Wisdom of the One who knows all things, has cognisance of all things, and explores all things, and hence disposes and arranges them. This One is the Lord alone; therefore it is said in the Word, that judgment is His, and that He has all power in the heavens and on earth, and here that He took the book and loosed the seals thereof. Moreover, unless heaven were in order, the world, that is, men on the earth, could not exist and subsist; for the world depends upon heaven and its influx into the spiritual and rational things of men; in a word, all things would perish. But these things may be better comprehended from what is set forth in the work concerning Heaven and Hell, and also in the small work concerning the Last Judgment, and indeed from everything there, if read with attention. The reason why it is said to know, to have cognisance of, and to explore, is, because these things are signified by opening the book, by reading and looking into it; for by the book are signified all things with men, spirits, and angels, or all the states of their life as to love and faith; therefore by opening the book, is signified to know those things; by reading the book, is signified to have cognisance of them: and by looking into the book, is signified to explore them.

  
Yiya esigabeni / 1232  
  

Translation by Isaiah Tansley. Many thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.