圣经文本

 

Genesis第21章

学习

   

1 Viešpats aplankė Sarą ir įvykdė, ką jai buvo pažadėjęs.

2 Sara pastojo ir sulaukusiam senatvės Abraomui pagimdė sūnų tuo metu, kurį Dievas buvo jam nurodęs.

3 Abraomas pavadino iš Saros gimusį sūnų Izaoku.

4 Izaokas pagal Dievo įsakymą aštuntą dieną buvo apipjaustytas.

5 Abraomas buvo šimto metų, kai jam gimė sūnus Izaokas.

6 Sara tarė: “Dievas man suteikė juoko, ir visi kiti, kas išgirs, juoksis su manimi.

7 Kas būtų pasakęs Abraomui, kad Sara maitins kūdikį? Aš pagimdžiau jam sūnų jo senatvėje”.

8 Kai vaikas paaugo ir buvo nujunkytas, Abraomasdieną iškėlė didelį pokylį.

9 Sara pamatė egiptietės Hagaros sūnų, kurį ta pagimdė Abraomui, besišaipantį iš Izaoko,

10 ir tarė Abraomui: “Išvaryk šitą vergę ir jos sūnų! Jis nebus paveldėtojas drauge su mano sūnumi Izaoku”.

11 Tai labai nepatiko Abraomui dėl jo sūnaus.

12 Tačiau Dievas tarė Abraomui: “Nesisielok dėl berniuko ir dėl vergės! Visa, ką Sara tau sako, klausyk jos! Nes iš Izaoko tau bus pašaukti palikuonys.

13 Bet ir vergės sūnų padarysiu didele tauta, nes jis yra tavo palikuonis”.

14 Abraomas, atsikėlęs anksti rytą, ėmė duonos bei odinę vandens ir davė Hagarai, uždėdamas jai ant pečių, atidavė vaiką ir išleido. Ji išėjusi klaidžiojo Beer Šebos dykumoje.

15 Išsibaigus vandeniui odinėje, ji paliko vaiką po vienu krūmokšniu.

16 Paėjusi atsisėdo priešais jį lanko šūvio atstumu. Ji sakė: “Negaliu matyti mirštančio vaiko”. Ir graudžiai verkė.

17 Dievas išgirdo berniuko balsą, ir Dievo angelasdangaus tarė Hagarai: “Kas tau, Hagara? Nebijok! Dievas išgirdo berniuko balsą.

18 Kelkis, imk berniuką ir laikyk jį tvirtai savo rankose, nes Aš jį padarysiu didele tauta!”

19 Dievas atvėrė jai akis, ir ji pamatė šulinį. Nuėjusi pripildė odinę vandens ir pagirdė berniuką.

20 Dievas buvo su juo. Jis užaugo, gyveno dykumoje ir tapo šauliu.

21 Jis gyveno Parano dykumoje, ir jo motina parinko jam žmoną iš Egipto šalies.

22 Anuo metu Abimelechas ir jo kariuomenės vadas Picholas kalbėjo Abraomui: “Dievas yra su tavimi visame, ką tu darai.

23 Dabar tad prisiek Dievu, kad nekenksi nei man, nei mano vaikams, nei jų palikuonims, bet kaip aš maloningai su tavimi elgiausi, taip ir tu elgsiesi su manimi ir mano kraštu, kuriame gyveni kaip ateivis!”

24 Abraomas atsakė: “Prisiekiu”.

25 Tačiau Abraomas priekaištavo Abimelechui dėl šulinio, kurį Abimelecho tarnai buvo pasigrobę.

26 Abimelechas atsakė: “Aš nežinau, kas tai padarė. Tu man nieko nesakei, aš nieko apie tai negirdėjau iki šios dienos”.

27 Abraomas davė Abimelechui avių ir jaučių, ir juodu sudarė sandorą.

28 Abraomas atskyrė septynis ėriukus.

29 Abimelechas klausė Abraomo: “Ką gi reiškia šie septyni ėriukai, kuriuos tu atskyrei?”

30 Jis atsakė: “Tuos septynis ėriukus turi priimti iš manęs kaip įrodymą, kad aš iškasiau šitą šulinį”.

31 Ta vieta buvo pavadinta Beer Šeba, nes ten jie abu prisiekė.

32 Taip juodu padarė sutartį Beer Šeboje. Abimelechas ir jo kariuomenės vadas Picholas sugrįžo į filistinų kraštą.

33 Abraomas pasodino giraitę Beer Šeboje ir ten šaukėsi Viešpaties, amžinojo Dievo, vardo.

34 Abraomas gyveno ilgą laiką kaip ateivis filistinų krašte.

   

来自斯威登堡的著作

 

Arcana Coelestia#2648

学习本章节

  
/10837  
  

2648. 'Abraham made a great feast' means dwelling together and union. This is clear from the meaning of 'a feast' as dwelling together, dealt with in 2341. Here union is meant as well since the subject is the Lord, whose Human was united to the Divine, and the Divine to the Human. And because this union is the subject it is called 'a great feast'.

  
/10837  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.

来自斯威登堡的著作

 

Arcana Coelestia#2341

学习本章节

  
/10837  
  

2341. 'And he made a feast for them' means dwelling together. This is clear from the meaning of 'a feast'. 'Feasts' are mentioned in various places in the Word, and in those places they mean in the internal sense dwelling together, as in Jeremiah,

The word of Jehovah came to him, You shall not go into the house of feasting to sit with them, to eat and to drink. Jeremiah 16:8.

In that chapter the prophet is told many things by which he was to represent the necessity for good to have no connection with evil, nor truth to have any with falsity. Among other things he was required 'not to go into the house of feasting', which meant that good and truth were not to dwell together with evil and falsity.

[2] In Isaiah,

Jehovah Zebaoth will make on this mountain a feast of fat things for all peoples, a feast of sweet wines, of fat things full of marrow, of wines well-refined. Isaiah 25:6.

Here 'mountain' stands for love to the Lord, 795, 1430. People with whom that love exists dwell together with the Lord in good and truth, which are meant by 'a feast'. 'Fat things' and those 'full of marrow' are goods, 353, 'sweet and well-refined wines' are truths deriving from goods, 1071.

[3] The feasts made from the consecrated elements when sacrifices were offered represented in the Jewish Church nothing else than the Lord's dwelling together with man within the holy things of love meant by sacrifices, 2187. The same was at a later time meant by the Holy Supper, which the Primitive Church called a feast.

[4] Chapter 21 below refers to Abraham making a great feast on the day that Isaac was weaned, in verse 8. This feast represented and therefore meant the dwelling together and initial conjunction of the Lord's Divine itself with His Human Rational. 'Feasts' have the same meaning in the internal sense in other places, as may also be deduced from the fact that feasts are occasions involving a number of people who are all simultaneously filled with love and charity, who are opening their minds to one another, and who are enjoying together the glad feelings that are the expressions of love and charity.

  
/10837  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.