新基督教圣经研究

圣经文本

 

Ezekielis第8章

学习

   

1 Šeštaisiais metais, šešto mėnesio penktą dieną, kai aš sėdėjau savo namuose su Judo vyresniaisiais, Viešpaties ranka palietė mane.

2 Aš pamačiau prieš save lyg žmogaus pavidalą; nuo juosmens žemyn atrodė lyg liepsnojanti ugnis, o nuo juosmens aukštyn­tarsi žėrintis gintaras.

3 Jis ištiesė ranką ir nutvėrė mane už galvos plaukų. Dvasia pakėlė mane tarp dangaus ir žemės ir nunešė mane Dievo regėjime į Jeruzalę prie vidaus kiemo vartų šiaurės pusėje, kur stovėjo pavydo stabas, kuris kėlė pavydą.

4 Ir ten aš pamačiau Izraelio Dievo šlovę, kaip ją buvau matęs regėjime lygumoje.

5 Jis man sakė: “Žmogaus sūnau, pažvelk į šiaurės pusę”. Aš žiūrėjau, ir štai prie pat aukuro, prie vartų, stovėjo pavydo stabas.

6 Jis man kalbėjo toliau: “Žmogaus sūnau, ar matai, ką jie daro? Izraelio namai daro dideles bjaurystes, kad Aš pasitraukčiau iš savo šventyklos. Bet apsisuk, ir pamatysi dar didesnių bjaurysčių!”

7 Jis atvedė mane prie šventyklos vartų ir parodė man sienoje skylę.

8 Jis liepė man: “Žmogaus sūnau, kask po siena!” Prakasęs sieną, radau duris.

9 Jis liepė įeiti ir pažiūrėti, kas čia vyksta.

10 Įėjęs mačiau ant sienų roplių, nešvarių gyvūnų ir Izraelio stabų piešinius.

11 Prieš juos stovėjo septyniasdešimt Izraelio vyresniųjų su Jaazaniju, Šafano sūnumi. Kiekvienas laikė rankoje po smilkytuvą, iš kurių kilo aukštyn tirštas smilkalų debesis.

12 Jis klausė: “Žmogaus sūnau, ar matai, ką Izraelio vyresnieji tamsoje daro prie stabų piešinių? Jie sako: ‘Viešpats paliko kraštą, Jis nemato mūsų’ ”.

13 Jis vėl man tarė: “Apsisuk, ir pamatysi dar didesnių bjaurysčių”.

14 Jis įvedė mane į Viešpaties namus pro šiaurinius vartus. Čia sėdėjo moterys ir apraudojo Tamūzą.

15 Jis tarė man: “Žmogaus sūnau, ar matai, kas čia vyksta? Apsisuk ir pamatysi bjaurysčių, didesnių už šitas”.

16 Jis įvedė mane į Viešpaties namų kiemą. Tarp Viešpaties šventyklos durų ir aukuro stovėjo maždaug dvidešimt penki vyrai, nusigręžę nuo Viešpaties šventyklos į rytus, ir garbino saulę.

17 Jis tarė: “Žmogaus sūnau, ar matai, kas čia vyksta? Ar negana to, kas yra Jude! Šitie nusikaltimai bei smurtas vėl užtrauks mano bausmę.

18 Aš išliesiu ant jų savo įtūžį, nesigailėsiu jų ir nebūsiu jiems nuolaidus. Nors jie garsiai šauksis mano pagalbos, neišklausysiu jų”.

   

来自斯威登堡的著作

 

The Lord#29

学习本章节

  
/65  
  

29. The Lord Made His Human Nature Divine out of the Divine Nature within Himself, and in This Way Became One with the Father

According to the church’s doctrinal statement accepted throughout the Christian world,

Our Lord Jesus Christ, the Son of God, is both God and a human being. Although he is God and a human being, yet he is not two, but one Christ. He is one because the divine nature took the human nature to itself. Indeed, he is one altogether, because he is one person. Therefore as the soul and the body make one human being, so God and a human being is one Christ .

These words are quoted from the Athanasian statement of faith, which is accepted throughout the Christian world. These are that statement’s essential points concerning the oneness of what is divine and what is human in the Lord. Other points concerning the Lord in that statement will be explained in their proper places.

This shows us very clearly that according to the statement of faith of the Christian church, the divine and human natures in the Lord are not two but one, just as the soul and the body is one human being, and that the divine nature took the human nature to itself.

[2] It follows from this that the divine nature cannot be separated from the human or the human from the divine, because separating them would be like separating soul and body. Everyone will acknowledge this who reads the passages about the Lord’s birth cited above (see 19, 21 ) from two Gospels (Luke 1:26-35 and Matthew 1:18-25). It is obvious from these passages that Jesus was conceived by Jehovah God and borne by the Virgin Mary. This means that there was something divine within him, and that this was his soul.

Now, since his soul was the actual divine nature of the Father, it follows that his body or human side was made divine as well, for where the one is, the other must also be. In this way and in no other way the Father and the Son are one, the Father in the Son and the Son in the Father, and all that is the Son’s is the Father’s, and all that is the Father’s is the Son’s, as the Lord himself tells us in the Word [John 17:10].

[3] But how this union was brought about I need to explain in the following sequence:

1. The Lord from eternity is Jehovah.

2. The Lord from eternity, or Jehovah, took on a human nature for the purpose of saving us.

3. He made the human nature divine from the divine nature within himself.

4. He made the human nature divine by the trials to which he made himself vulnerable.

5. The complete union of the divine nature and the human nature in him was accomplished by the suffering on the cross, which was his last trial.

6. Step by step he took off the human nature he had taken on from his mother and put on a human nature from what was divine within him, which is the divine human nature and the Son of God.

7. In this way, God became human on both the first [or innermost] level and the last [or outermost] level.

  
/65  
  

Thanks to the Swedenborg Foundation for the permission to use this translation.

圣经文本

 

Ezekiel第37章:11

学习

       

11 Then he said to me, Son of man, these bones are the whole house of Israel: behold, they say, Our bones are dried up, and our hope is lost; we are clean cut off.

©2024 New Christian Bible Study Corporation. All rights reserved. Printed from newchristianbiblestudy.org