圣经文本

 

Išėjimas第33章

学习

   

1 Viešpats kalbėjo Mozei: “Eik ir keliauk iš šitos vietos su tauta, kurią išvedei iš Egipto, į šalį, apie kurią prisiekiau Abraomui, Izaokui ir Jokūbui, sakydamas: ‘Aš ją duosiu tavo palikuonims’.

2 Aš siųsiu pirma tavęs angelą ir išstumsiu kanaaniečius, amoritus, hetitus, perizus, hivus ir jebusiečius.

3 Eik į žemę, plūstančią pienu ir medumi; tačiau Aš pats neisiu su jumis, kadangi esate kietasprandė tauta, kad kartais nesunaikinčiau jūsų kelyje”.

4 Tauta, išgirdusi tokią blogą žinią, nuliūdo, nė vienas nesipuošė papuošalais.

5 Nes Viešpats sakė Mozei: “Kalbėk Izraelio tautai: ‘Jūs esate kietasprandė tauta: jei įeičiau pas jus nors trumpam, sunaikinčiau jus. Todėl nusiimkite savo papuošalus, kad žinočiau, ką su jumis daryti’ ”.

6 Izraelitai nusiėmė nuo savęs papuošalus prie Horebo kalno.

7 Mozė ištiesė palapinę toli už stovyklos ir pavadino ją Susitikimo palapine. Visi žmonės, kurie ieškojo Viešpaties, eidavo iš stovyklos prie Susitikimo palapinės.

8 Kai Mozė eidavo į palapinę, visi žmonės pakildavo ir stovėdavo savo palapinių angose, sekdami jį akimis, kol jis įeidavo palapinėn.

9 Mozei įėjus į Susitikimo palapinę, debesies stulpas nusileisdavo ir stovėdavo prie palapinės įėjimo ir Viešpats kalbėdavosi su Moze.

10 Visa tauta matė debesies stulpą prie palapinės įėjimo, ir visi žmonės pakildavo ir pagarbindavo savo palapinių angose.

11 Viešpats kalbėdavo su Moze veidas į veidą, kaip žmogus kalbasi su savo draugu. Jam grįžtant į stovyklą, jo tarnas Jozuė, Nūno sūnus, jaunas vyras, nepasitraukdavo nuo palapinės.

12 Mozė tarė Viešpačiui: “Liepei išvesti šitą tautą ir nepasakei, ką siųsi su manimi, tačiau sakei: ‘Aš tave pažįstu ir žinau tavo vardą, tu radai malonę mano akyse’.

13 Jei tad radau malonę Tavo akyse, apreikšk man savo kelius, kad Tave pažinčiau ir galėčiau atrasti malonę Tavo akyse, nes tie žmonės yra Tavo tauta”.

14 Viešpats atsakė: “Mano artumas eis su tavimi, ir Aš įvesiu tave į poilsį”.

15 Mozė atsakė: “Jei Tavo artumas neis, nevesk mūsų niekur iš šitos vietos.

16 Nes kaip man sužinoti, kad aš ir Tavo tauta atradome malonę Tavo akyse? Ar ne iš to, kad Tu eisi su mumis? Taip aš ir Tavo tauta būsime išskirti iš visų žemės tautų”.

17 Viešpats atsakė Mozei: “Ir šį prašymą patenkinsiu, nes radai malonę mano akyse ir Aš žinau tavo vardą”.

18 Mozė prašė: “Parodyk man savo šlovę”.

19 Viešpats atsakė: “Aš leisiu visai savo šlovei praeiti pro tave ir paskelbsiu tau Viešpaties vardą, ir būsiu maloningas tam, kam būsiu maloningas, ir pasigailėsiu to, ko pasigailėsiu.

20 Mano veido negalėsi matyti, nes žmogus, mane pamatęs, negali išlikti gyvas.

21 Štai vieta šalia manęs! Atsistok ant šios uolos.

22 Kai mano šlovė eis pro šalį, tave pastatysiu uolos plyšyje ir pridengsiu savo ranka, kol praeisiu.

23 Po to atitrauksiu ranką ir matysi mane iš užpakalio, mano gi veido nematysi”.

   

来自斯威登堡的著作

 

Arcana Coelestia#10602

学习本章节

  
/10837  
  

10602. 'And Jehovah said to Moses' means the conclusion regarding the Israelite nation. This is clear from the meaning of 'saying', when Jehovah talks to Moses, as an answer, or in this instance a conclusion; for 'said' includes the words that come after it, because they are what He actually said or what are being declared here. Here therefore 'said' means the conclusion regarding the Israelite nation that has been the subject in the two previous chapters. That conclusion was that a Church would indeed be established among them, and that the Word would be written among them, but that their interest would lie in external things and not in what was internal. People's interest lies in external things and not in what is internal when they venerate outward things but do not acknowledge the Lord or love God for His sake, only for their own sakes, which is a love of self and not of God. Indeed it is a turning away from God, not a turning towards Him. But since they were able to practise outward holiness for their own sakes, and that holiness could be wondrously converted by the spirits residing with them into an outward holiness for God's sake; and since this in turn could be received from those spirits by angels and so be raised to an inner holiness, that nation was accepted. On this matter, see 10500, 10570. This is the conclusion which the present chapter contains, thus which is meant by 'Jehovah said to Moses'.

  
/10837  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.