ბიბლია

 

Genesis 13

Სწავლა

   

1 Abromas su žmona ir viskuo, ką jis turėjo, išėjo iš Egipto į pietų šalį. Su jais iškeliavo ir Lotas.

2 Abromas buvo labai turtingas: turėjo daug gyvulių, sidabro ir aukso.

3 Jis keliavo atgal tuo pačiu keliu, kuriuo buvo atėjęs, Betelio link iki tos vietos, kur pradžioje tarp Betelio ir Ajo buvo pasistatęs palapinę,

4 iki tos vietos, kur buvo anksčiau pasidaręs aukurą. Čia Abromas šaukėsi Viešpaties vardo.

5 Lotas, kuris keliavo su Abromu, taip pat turėjo avių, galvijų ir palapinių.

6 Kraštas negalėjo sutalpinti jų ir išmaitinti jų gyvulių, nes jų bandos buvo per didelės.

7 Kilo vaidas tarp Abromo ir Loto piemenų. Tada tebegyveno tame krašte kanaaniečiai ir perizai.

8 Abromas tarė Lotui: “Tenebūna vaidų tarp manęs ir tavęs, tarp mano piemenų ir tavo piemenų, nes esame broliai!

9 Ar ne visa šalis tau atvira? Skirkis nuo manęs! Jei eisi į kairę, aš eisiu į dešinę, o jei tu eisi į dešinę, tai aš eisiu į kairę”.

10 Lotas pakėlė akis ir pamatė, kad visa Jordano apylinkė­prieš Viešpačiui sunaikinant Sodomą ir Gomorą­Coaro link buvo gerai drėkinama kaip Viešpaties sodas, kaip Egipto šalis.

11 Lotas pasirinko Jordano lygumą ir patraukė į rytus. Taip juodu išsiskyrė.

12 Abromas gyveno Kanaano šalyje, o Lotas­lygumos miestuose: Sodomos link statėsi palapines.

13 Sodomos žmonės buvo nedori ir labai nusidėję Viešpačiui.

14 Viešpats tarė Abromui, kai Lotas nuo jo atsiskyrė: “Pakelk akis ir pažvelk iš vietos, kurioje esi, į šiaurę ir į pietus, į rytus ir į vakarus!

15 Visą žemę, kurią matai, duosiu tau ir tavo palikuonims visam laikui.

16 Padarysiu tavo palikuonių tiek daug, kiek dulkių ant žemės. Jei kas galėtų suskaičiuoti žemės dulkes, tai ir tavo palikuonis galėtų suskaičiuoti.

17 Kelkis, pereik žemę išilgai ir skersai, nes Aš tau ją duosiu!”

18 Abromas susivyniojo palapinę ir nuėjo iki Mamrės ąžuolų Hebrone. Ten jis pastatė Viešpačiui aukurą.

   

სვედენბორგის ნაშრომებიდან

 

Arcana Coelestia # 1450

შეისწავლეთ ეს პასაჟი.

  
/ 10837  
  

1450. 'He removed from there to the mountain on the east of Bethel' means the Lord's fourth state when He was a boy. This becomes clear from what comes before and after, thus also from the train of thought itself, namely this: The Lord had first of all to be endowed from infancy with the celestial things of love - the celestial things of love consisting in love towards Jehovah and love towards the neighbour, and in innocence itself present in those loves. From these, as from the very sources of life, flows every single thing, for all other things are simply derivatives. These celestial things are implanted in a person chiefly in the state of infancy through to childhood, and in fact independently of cognitions; for they flow in from the Lord and stir that person with affection before he knows what love is or what affection is, as the infant state shows, and after that the state of early childhood. Those things with man are the 'remnants' that have been referred to several times which are implanted by the Lord and stored away for use in his later life. For these matters, see 468, 530, 560, 561, 660, 661. Since the Lord was born as any other is born, He too was introduced according to order into celestial things, step by step from infancy on into childhood, and after that into cognitions. These things as experienced by the Lord are described in the present verse, and represented in those that follow by Abram's sojourning in Egypt.

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.