¹ Antraisiais Darijaus metais, aštuntą mėnesį, Viešpats kalbėjo Zacharijui, Idojo sūnaus Berechijos sūnui, sakydamas:

² “Viešpats buvo labai užsirūstinęs ant jūsų tėvų.

³ Todėl sakyk jiems: ‘Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Gręžkitės į mane, tai Aš gręšiuosi į jus.

⁴ Nebūkite kaip jūsų tėvai, kuriems prieš tai buvę pranašai skelbė: ‘Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Nusisukite nuo savo piktų kelių ir darbų!’ Bet jie neklausė ir nekreipė dėmesio,­sako Viešpats.­

⁵ Jūsų tėvų nebėra ir pranašai negyvena per amžius,

⁶ bet mano žodžiai ir nuostatai, kuriuos buvau paskelbęs savo tarnams pranašams, pasivijo jūsų tėvus. Jie sugrįžo ir sakė: ‘Kaip kareivijų Viešpats sumanė mums padaryti pagal mūsų kelius ir darbus, taip Jis ir pasielgė’ ”.

⁷ Antraisiais Darijaus metais, vienuolikto mėnesio dvidešimt ketvirtą dieną, Viešpats kalbėjo pranašui Zacharijui, Idojo sūnaus Berechijos sūnui.

⁸ Naktį aš regėjau vyrą. Jis sėdėjo ant sarto žirgo, kuris stovėjo tarp mirtų dauboje; už jo buvo sartų, margų ir baltų žirgų.

⁹ Aš paklausiau: “Kas jie, mano viešpatie?” Angelas, kuris kalbėjo su manimi, atsakė: “Aš tau paaiškinsiu”.

¹⁰ Vyras, kuris stovėjo tarp mirtų, tarė: “Viešpats siuntė juos apvaikščioti žemę”.

¹¹ Jie atsakė Viešpaties angelui, stovinčiam tarp mirtų: “Mes apvaikščiojome žemę­visur ramybė ir taika”.

¹² Viešpaties angelas klausė: “Kareivijų Viešpatie, kiek dar laiko nepasigailėsi Jeruzalės ir Judo miestų, prieš kuriuos rūstinaisi septyniasdešimt metų?”

¹³ Viešpats gerais ir paguodžiančiais žodžiais atsakė su manimi kalbančiam angelui.

¹⁴ Angelas, kuris kalbėjo su manimi, tarė: “Skelbk: ‘Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Mano pavydas dėl Jeruzalės ir Siono yra didelis.

¹⁵ Ir Aš labai supykęs ant tautų, kurios jaučiasi saugios. Kai Aš buvau truputį supykęs, jos padidino jūsų vargus’.

¹⁶ Todėl taip sako Viešpats: ‘Aš pasigailėsiu Jeruzalės, mano šventykla bus statoma joje.

¹⁷ Mano miestai bus perpildyti gėrybių. Viešpats paguos Sioną, vėl išsirinks Jeruzalę’ ”.

¹⁸ Pakėlęs akis, pamačiau: štai buvo keturi ragai!

¹⁹ Aš klausiau angelą, kuris su manimi kalbėjo: “Ką reiškia šitie ragai?” Jis atsakė: “Šitie ragai išsklaidė Izraelį, Judą ir Jeruzalę”.

²⁰ Po to Viešpats parodė man keturis kalvius.

²¹ Aš klausiau: “Ką šitie darys?” Jis atsakė: “ agai išsklaidė Judą taip, kad niekas nebegalėjo pakelti galvos. O šitie atėjo numušti ragus toms tautoms, kurios pakėlė ragus prieš Judo žemę, kad ją išsklaidytų”.

¹ Yahweh, don't rebuke me in your anger, neither discipline me in your wrath.

² Have mercy on me, Yahweh, for I am faint. Yahweh, heal me, for my bones are troubled.

³ My soul is also in great anguish. But you, Yahweh--how long?

⁴ Return, Yahweh. Deliver my soul, and save me for your loving kindness' sake.

⁵ For in death there is no memory of you. In Sheol, who shall give you thanks?

⁶ I am weary with my groaning. Every night I flood my bed. I drench my couch with my tears.

⁷ My eye wastes away because of grief. It grows old because of all my adversaries.

⁸ Depart from me, all you workers of iniquity, for Yahweh has heard the voice of my weeping.

⁹ Yahweh has heard my supplication. Yahweh accepts my prayer.

¹⁰ May all my enemies be ashamed and dismayed. They shall turn back, they shall be disgraced suddenly. A meditation by David, which he sang to Yahweh, concerning the words of Cush, the Benjamite.