¹ Machla, Noja, Hogla, Milka ir Tirca, dukterys Celofhado, sūnaus Hefero, sūnaus Gileado, sūnaus Machyro, sūnaus Manaso, sūnaus Juozapo, atėjo

² prie Susitikimo palapinės įėjimo, kur stovėjo Mozė, kunigas Eleazaras ir visi tautos kunigaikščiai, ir tarė:

³ “Mūsų tėvas mirė dykumoje. Jis nedalyvavo maište, kuris buvo Koracho sukeltas prieš Viešpatį, bet mirė už savo nusikaltimus. Jis neturėjo sūnų.

⁴ Kodėl jo vardas turėtų išnykti iš jo šeimos? Ar dėl to, kad jis neturėjo sūnaus? Duokite mums paveldėjimą tarp mūsų tėvo brolių”.

⁵ Mozė kreipėsi tuo reikalu į Viešpatį.

⁶ Viešpats atsakė Mozei:

⁷ “Celofhado dukterys kalba teisingai. Duok joms paveldėjimą tarp jų tėvo brolių, tepaveldi jos jo nuosavybę.

⁸ Izraelio sūnums įsakyk: ‘Jei kas miršta nepalikdamas sūnaus, jo nuosavybę tepaveldi jo duktė.

⁹ Jei neturės dukters, įpėdiniais bus mirusiojo broliai.

¹⁰ O jei nebus nė brolių, jo nuosavybę paveldės jo tėvo broliai.

¹¹ Jeigu neturės nė tėvo brolių, paveldas atiteks tiems, kurie yra jo artimiausi giminės’ ”. Tai amžinas įstatymas izraelitams, Viešpaties duotas Mozei.

¹² Viešpats kalbėjo Mozei: “Užlipk į Abarimo kalną ir iš ten pažiūrėk į kraštą, kurį duosiu izraelitams.

¹³ Jį pamatęs, tu susijungsi su savo tauta, kaip susijungė tavo brolis Aaronas,

¹⁴ nes judu nepaklausėte manęs Cino dykumoje tautos prieštaravimo metu, kad būtų parodytas mano šventumas jų akivaizdoje prie Meribos vandenų šaltinio, Cino dykumoje Kadeše”.

¹⁵ Mozė atsakė Viešpačiui:

¹⁶ “Viešpatie, visų gyvųjų Dieve, paskirk žmogų šitai tautai vadovauti,

¹⁷ kuris eitų su jais, juos išvestų ir įvestų, kad Viešpaties susirinkimas nebūtų kaip avys be piemens”.

¹⁸ Viešpats atsakė Mozei: “Imk Nūno sūnų Jozuę, kuriame yra mano dvasia, ir ant jo uždėk savo ranką.

¹⁹ Jis teatsistoja kunigo Eleazaro ir visos tautos akivaizdoje, o tu duok jam paliepimus

²⁰ ir suteik jam savo garbės, kad jo klausytų visi izraelitai.

²¹ Tuo atveju, kai reikės pagalbos, tegul kunigas Eleazaras kreipiasi į Viešpatį patarimo. Tuo būdu Jozuė galės vadovauti izraelitams”.

²² Mozė padarė, kaip Viešpats buvo įsakęs: pastatė Jozuę kunigo Eleazaro ir visos tautos akivaizdoje,

²³ uždėjo jam ant galvos rankas ir suteikė jam valdžią, kaip Viešpats liepė.

¹ Viešpats kalbėjo Mozei Sinajaus kalne:

² “Sakyk izraelitams, kad, įėję į šalį, kurią jiems duosiu, septintaisiais metais leistų žemei ilsėtis.

³ Šešerius metus apsėkite dirvą, karpykite vynuogyną ir rinkite vaisius.

⁴ Septintieji metai bus sabato poilsis žemei, metai, paskirti Viešpačiui. Tada laukų neapsėkite ir vynuogyno nekarpykite.

⁵ Ką žemė savaime užaugins, nepjaukite ir vynuogių nuo neapkarpytų vynmedžio šakelių nerinkite, nes tai yra poilsio metai žemei.

⁶ Maistas jums, tarnams, tarnaitėms, samdiniams ir ateiviams, kurie pas jus gyvena,

⁷ taip pat jūsų gyvuliams bus visa, kas savaime užaugs.

⁸ Skaičiuok septynis kartus po septynerius metus, iš viso keturiasdešimt devynerius metus.

⁹ Paskutinių metų septinto mėnesio dešimtą dieną, sutaikinimo dieną, trimituokite visame krašte

¹⁰ ir paskelbkite, kad penkiasdešimtieji metai yra jubiliejaus metai ir visiems krašto gyventojams suteikiama laisvė. Kiekvienas turės teisę atgauti nuosavybę ir grįžti į savo šeimą.

¹¹ Nesėkite ir nepjaukite, kas savaime užaugs dirvose, uogų nerinkite neapkarpytuose vynuogynuose,

¹² nes tai iškilmingi jubiliejaus metai. Valgykite tai, kas savaime užaugs.

¹³ Jubiliejaus metais kiekvienas atgaus savo buvusią nuosavybę.

¹⁴ Parduodant ar perkant ką nors iš kaimyno, neskriauskite vienas kito,

¹⁵ bet pirkite, atsižvelgdami į metų skaičių, praėjusį nuo jubiliejaus metų.

¹⁶ Kuo daugiau bus likę derliaus metų, tuo aukštesnė bus kaina; kuo mažiau derliaus metų, tuo mažesnė bus pardavimo kaina, nes jis tau parduos pagal pjūčių skaičių.

¹⁷ Neskriauskite vienas kito, būkite sąžiningi, nes Aš esu Viešpats, jūsų Dievas.

¹⁸ Laikykitės mano įsakymų ir paliepimų, vykdykite juos, kad gyventumėte be baimės

¹⁹ ir žemė duotų vaisių, kuriais pasisotintumėte ir laimingai gyventumėte.

²⁰ Gal klausite: ‘Ką valgysime septintaisiais metais, jei nesėsime ir nerinksime vaisių?’

²¹ Aš palaiminsiu šeštuosius metus, ir jie duos jums trejų metų derlių.

²² Sėsite aštuntaisiais metais, maitinsitės turimomis atsargomis ligi devintųjų metų, kol naujas derlius užaugs.

²³ Žemė nebus parduodama visam laikui, nes ji mano, o jūs esate tik svečiai ir ateiviai.

²⁴ Todėl visa jūsų žemė bus parduodama su išpirkimo teise.

²⁵ Jei suvargęs tavo brolis parduotų nuosavybės dalį, jo giminaitis gali ją išpirkti.

²⁶ O jei jis neturėtų giminaičio, bet pats galėtų išpirkti,

²⁷ bus nustatyta kaina už tą laiką, kai ji buvo parduota, o kas lieka, sugrąžins pirkėjui, ir taip atgaus savo nuosavybę.

²⁸ Jei neturės reikiamos sumos žemei išpirkti, pirkėjas turės, ką nupirko, ligi jubiliejaus metų; tais metais nuosavybė sugrįš pirmajam šeimininkui.

²⁹ Kas parduotų namus miesto ribose, tam bus leista išsipirkti juos per vienerius metus.

³⁰ Jei neišsipirks per metus, jie pasiliks pirkėjui ir jo palikuonims; jų nereikės grąžinti jubiliejaus metais.

³¹ O jei namai būtų kaime, kuris neturi apsaugos sienų, bus parduodami kaip laukai; jei nebus išpirkti anksčiau, jubiliejaus metais sugrįš buvusiam savininkui.

³² Levitų namai, esantys jų miestuose, visada gali būti išpirkti.

³³ Jei nebus išpirkti, jubiliejaus metais sugrįš savininkams, nes namai levitų miestuose yra jų nuosavybė tarp izraelitų.

³⁴ Jų priemiesčio laukai neparduodami, nes tai jų amžina nuosavybė.

³⁵ Jei tavo brolis izraelitas taptų beturčiu, jį priimk ir juo rūpinkis, nors jis tau būtų svetimas.

³⁶ Neimk iš jo palūkanų, bijok Dievo. Tegul tavo brolis gyvena pas tave.

³⁷ Neskolink jam pinigų už palūkanas ir neduok maisto, siekdamas pasipelnyti.

³⁸ Aš, Viešpats, jūsų Dievas, kuris jus išvedžiau iš Egipto šalies, kad jums duočiau Kanaano žemę ir būčiau jūsų Dievas.

³⁹ Jei vargo priverstas tavo brolis pats tau parsiduotų, nesielk su juo kaip su vergu.

⁴⁰ Tetarnauja jis tau kaip samdinys ir įnamis ligi jubiliejaus metų.

⁴¹ Tuomet jis su savo vaikais grįš pas savo giminę į tėvų namus.

⁴² Izraelitai yra mano tarnai, Aš juos išvedžiau iš Egipto; jie neturi būti parduodami kaip vergai.

⁴³ Neišnaudokit jų, bijokit Dievo.

⁴⁴ Vergą ir vergę pirkite iš aplink jus esančių tautų,

⁴⁵ iš ateivių, pasilikusių gyventi tarp jūsų, ir iš jūsų žemėje gimusių vergų; šiuos galėsite turėti vergais.

⁴⁶ Juos galėsite palikti kaip paveldėjimą savo palikuonims per amžius. Savo brolių izraelitų nespauskite be gailesčio.

⁴⁷ Jei tarp jūsų pralobtų ateivis ar svetimtautis ir jam ar kuriam nors iš jo palikuonių parsiduotų nuskurdęs tavo brolis,

⁴⁸ jis galės būti išpirktas. Jei norės, jį galės išpirkti kas nors iš jo brolių:

⁴⁹ dėdė, brolėnas arba artimas giminaitis; o jei pajėgs, ir jis pats galės išsipirkti.

⁵⁰ Jis skaitys metus nuo parsidavimo ligi jubiliejaus metų ir atskaitys iš sumos, už kurią buvo parsidavęs, lyg būtų buvęs samdinys.

⁵¹ Jei bus likę daug metų ligi jubiliejaus, pagal juos atsilygins šeimininkui.

⁵² Jei metų skaičius mažesnis, apskaičiuos su juo pagal likusių metų skaičių ir sumokės išpirkimo kainą.

⁵³ Jis turi būti kaip samdinys visus tuos metus ir šeimininkas nesielgs su juo be gailesčio tavo akivaizdoje.

⁵⁴ O jei jis nebus išpirktas, jis išeis jubiliejaus metais kartu su savo vaikais.

⁵⁵ Izraelitai yra mano tarnai, kuriuos išvedžiau iš Egipto. Aš esu Viešpats, jūsų Dievas”.