Bible

 

Skaičiai 24

Studie

   

1 Balaamas, matydamas, kad Viešpačiui patinka laiminti Izraelį, nebėjo, kaip pirma eidavo ieškoti žyniavimo, bet atgręžė veidą į dykumą

2 ir, pakėlęs akis, pamatė izraelitus, stovyklaujančius giminėmis savo palapinėse. Dievo dvasia nužengė ant jo,

3 ir jis kalbėjo: “Kalba žmogus, Beoro sūnus Balaamas, kurio atvertos akys,

4 kuris girdi Dievo žodžius, mato Visagalio regėjimus ir krinta atvertomis akimis.

5 Kokios gražios tavo palapinės, Jokūbai, ir tavo buveinės, Izraeli!

6 Jos yra kaip besitęsią slėniai, kaip sodai paupiuose, kaip Viešpaties sodinti alavijų medžiai, lyg kedrai prie vandens!

7 Vanduo tekės upėmis, ir jų slėniuose viskas augs. Izraelitų karalius bus žymesnis už Agagą, jo karalystė bus išaukštinta.

8 Dievas išvedė jį iš Egipto, jo galybė kaip stumbro; jis suvalgys priešų tautas, sulaužys jų kaulus, pervers juos savo strėlėmis.

9 Jis atsiguls kaip liūtas, kurio niekas nedrįs pažadinti. Kas tave laimina, bus palaimintas; kas keikia, bus prakeiktas”.

10 Balakas, supykęs ant Balaamo, suplojo rankomis ir tarė: “Aš tave pasišaukiau prakeikti mano priešus, o tu juos tris kartus palaiminai.

11 Grįžk skubiai į savo kraštą! Maniau tave didžiai pagerbti, bet Viešpats atėmė iš tavęs tau skirtą pagarbą”.

12 Balaamas atsakė Balakui: “Argi aš nesakiau tavo pasiuntiniams, kuriuos atsiuntei pas mane:

13 ‘Jei Balakas man duotų pilnus savo namus sidabro ir aukso, aš negaliu peržengti Viešpaties įsakymo ir daryti gera ar bloga savo noru. Kalbėsiu tai, ką Viešpats man įsakys’.

14 Prieš grįždamas pas savo tautą, paskelbsiu tau, ką ši tauta padarys tavo tautai ateityje”.

15 Balaamas toliau kalbėjo: “Kalba žmogus, Beoro sūnus Balaamas, kurio akys atvertos,

16 kuris girdi Dievo žodžius, pažįsta Aukščiausiojo mokslą, mato Visagalio regėjimus ir krinta atvertomis akimis.

17 Aš jį matysiu, bet ne dabar, į jį žiūrėsiu, bet ne iš arti. Žvaigždė užtekės iš Jokūbo giminės, skeptras pakils Izraelyje, jis užims Moabą ir sunaikins Seto giminę.

18 Edomas ir Seyras taps priešų nuosavybe, Izraelis parodys savo jėgą.

19 Jokūbo ainiai viešpataus ir sunaikins priešų likučius”.

20 Balaamas, pažiūrėjęs į amalekiečius, kalbėjo: “Amalekas yra pirmas tarp tautų, bet jis bus sunaikintas amžiams”.

21 Pamatęs kainitus, tarė: “Stipri, saugi tavo buveinė, kaip ant uolos sukrautas lizdas.

22 Bet ir jūs, kainitai, būsite išsklaidyti, jūsų palikuonis Ašūras ištrems.

23 Ir kas išliks gyvas, kai Dievas visa tai darys?

24 Laivai atvyks iš Kitimo, pavergs ašūriečius ir sunaikins Ebero kraštą, pagaliau patys žus”.

25 Po to Balaamas sugrįžo į savo tėviškę; taip pat ir Balakas grįžo tuo keliu, kuriuo buvo atėjęs.

   

Ze Swedenborgových děl

 

Arcana Coelestia # 4282

Prostudujte si tuto pasáž

  
/ 10837  
  

4282. Verses 26-28 And he' said, Let me go, for the dawn is coming up. And he said, I will not let you go unless you bless me. And he 1 said to him, What is your name? And he said, Jacob. And he' said, Your name will no longer be called Jacob, but Israel, for as a prince you have contended with God and with men, and have prevailed.

'He said, Let me go, for the dawn is coming up' means that the temptation came to an end when the joining together was at hand. 'And he said, I will not let you go unless you bless me' means that a joining together was to take place. 'And he said to him, What is your name? And he said, Jacob' means the essential nature of good done from truth. 'And he said, Your name will no longer be called Jacob, but Israel' means the Divine celestial-spiritual at this point, for 'Israel' is the celestial-spiritual man within the natural, and so is the natural man, whereas the celestial-spiritual man proper - that is, the rational man - is 'Joseph'. 'For as a prince you have contended with God and with men, and have prevailed' means repeated victories in conflicts over truths and goods.

[2] In the internal historical sense in which Jacob and his descendants are the subject the same words have the following meaning: 'Let me go, for the dawn is coming up' means that the genuine representative role would depart from the descendants of Jacob before they entered into the representatives connected with the land of Canaan. 'And he said, I will not let you go unless you bless me' means that they insisted on being representative. 'And he said to him, What is your name? And he said, Jacob' means that they were the descendants of Jacob - together with their essential nature. 'And he said, Your name will no longer be called Jacob, but Israel' means that they could not as [the descendants of] Jacob play the representative part, except by virtue of the new nature that was imparted to them. 'For as a prince you have contended with God and with men, and have prevailed' means on account of the stubborn perverseness which was a product of their evil desires and of false delusions.

Poznámky pod čarou:

1. i.e. the man

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.