¹ Viešpats kalbėjo Mozei:

² “Sakyk izraelitams: ‘Kai būsite įėję ir apsigyvenę pažadėtoje žemėje, kurią jums duosiu,

³ ir aukosite Viešpačiui auką iš bandos ar kaimenės­deginamąją, vykdydami įžadus, laisva valia aukodami ar savo iškilmėse, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui,

⁴ kiekvienas, kuris aukos, atsineš duonos aukai dešimtą efos dalį smulkių miltų, sumaišytų su vienu ketvirtadaliu hino aliejaus,

⁵ ir prie deginamosios ar kitos gyvulinės aukos pridės ketvirtą hino dalį vyno prie kiekvieno avinėlio geriamajai aukai.

⁶ Prie kiekvieno avino duonos aukai pridėkite dvi dešimtąsias efos smulkių miltų, sumaišytų su trečdaliu hino aliejaus,

⁷ ir geriamajai aukai trečią dalį hino vyno, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui.

⁸ Kai aukosite jautį deginamajai aukai ar įžadui įvykdyti, ar padėkos aukoms,

⁹ duokite prie kiekvieno jaučio tris dešimtąsias efos smulkių miltų, sumaišytų su puse hino aliejaus,

¹⁰ ir pusę hino vyno geriamajai aukai, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui.

¹¹ Taip darykite prie kiekvieno jaučio, avino, avinėlio ar ožio

¹² pagal aukų skaičių, kurias aukosite.

¹³ Vietiniai gyventojai taip darys aukodami auką, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui;

¹⁴ ir jeigu tarp jūsų esantis ateivis norės aukoti auką, jis darys taip pat, kaip ir jūs.

¹⁵ Tas pats nuostatas galioja ir jums, ir ateiviams, gyvenantiems jūsų žemėje, nes kaip jūs, taip ir ateiviai bus prieš Viešpatį.

¹⁶ Toks pat įstatymas bus jums ir ateiviams, gyvenantiems tarp jūsų’ ”.

¹⁷ Viešpats kalbėjo Mozei:

¹⁸ “Sakyk izraelitams: ‘Kai būsite pažadėtoje žemėje, kurią jums duosiu,

¹⁹ ir valgysite to krašto duonos, aukokite Viešpačiui auką.

²⁰ Aukokite paplotį iš pirmos tešlos, kaip aukojate derliaus pirmienas.

²¹ Iš pirmos tešlos aukokite Viešpačiui per visas jūsų kartas.

²² Jei netyčia ko nors nevykdytumėte iš to, ką Aš įsakiau Mozei

²³ ir per jį paskelbiau, nuo tos dienos, kai daviau savo įsakymus, per visas jūsų kartas,

²⁴ jei tai padarysite dėl neapsižiūrėjimo, aukokite man veršį deginamajai aukai, kad būtų malonus kvapas, kartu su duonos ir geriamąja auka, pagal visus nuostatus, ir ožį aukai už nuodėmę.

²⁵ Kunigas sutaikins izraelitus, ir jiems bus atleista, nes jie nusikalto netyčia, tačiau jie aukos deginamąją auką Viešpačiui ir auką už savo nuodėmę.

²⁶ Bus atleista Izraelio tautai ir tarp jų gyvenantiems ateiviams, nes nusikaltimas įvyko dėl nežinojimo.

²⁷ Jei vienas žmogus nusikalstų nežinodamas, teaukoja metinę ožką už savo nusikaltimą.

²⁸ Kunigas sutaikins jį, nes nusikalto Viešpačiui nežinodamas; jis bus sutaikintas, ir kaltė jam bus atleista.

²⁹ Vietiniams gyventojams ir ateiviams, netyčia nusikaltus, bus taikomas tas pats įstatymas.

³⁰ Bet jei žmogus nusikalstų sąmoningai ir taip paniekintų Viešpatį, nežiūrint ar jis bus vietinis, ar ateivis, jis bus išnaikintas iš savo tautos,

³¹ nes paniekino Viešpaties žodį ir Jo įsakymą. Todėl ta siela bus sunaikinta. Jis atsakys už savo nusikaltimą’ ”.

³² Izraelitams būnant dykumoje, jie rado žmogų, renkantį malkas sabato dieną.

³³ Jie atvedė jį pas Mozę ir Aaroną,

³⁴ ir uždarė jį, nes nežinojo, ką su juo daryti.

³⁵ Viešpats tarė Mozei: “Tas žmogus turi mirti, visi žmonės tegul užmuša jį akmenimis už stovyklos ribų”.

³⁶ Išvedę už stovyklos, užmušė jį akmenimis, kaip Viešpats buvo įsakęs.

³⁷ Viešpats kalbėjo Mozei:

³⁸ “Įsakyk izraelitams pasidaryti savo apdarų kraštuose kutus su mėlynomis juostelėmis.

³⁹ Pažvelgę į juosteles, atsiminkite Viešpaties įsakymus ir nesekite savo širdimis ir akimis, kurios veda į paleistuvystę.

⁴⁰ Atsiminkite mano įsakymus, juos vykdykite ir būkite šventi.

⁴¹ Aš esu Viešpats, jūsų Dievas, kuris jus išvedžiau iš Egipto žemės”.