2
“Sakyk izraelitams: ‘Kai būsite įėję ir apsigyvenę pažadėtoje žemėje, kurią jums duosiu,
3
ir aukosite Viešpačiui auką iš bandos ar kaimenėsdeginamąją, vykdydami įžadus, laisva valia aukodami ar savo iškilmėse, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui,
4
kiekvienas, kuris aukos, atsineš duonos aukai dešimtą efos dalį smulkių miltų, sumaišytų su vienu ketvirtadaliu hino aliejaus,
5
ir prie deginamosios ar kitos gyvulinės aukos pridės ketvirtą hino dalį vyno prie kiekvieno avinėlio geriamajai aukai.
6
Prie kiekvieno avino duonos aukai pridėkite dvi dešimtąsias efos smulkių miltų, sumaišytų su trečdaliu hino aliejaus,
7
ir geriamajai aukai trečią dalį hino vyno, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui.
8
Kai aukosite jautį deginamajai aukai ar įžadui įvykdyti, ar padėkos aukoms,
9
duokite prie kiekvieno jaučio tris dešimtąsias efos smulkių miltų, sumaišytų su puse hino aliejaus,
10
ir pusę hino vyno geriamajai aukai, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui.
11
Taip darykite prie kiekvieno jaučio, avino, avinėlio ar ožio
12
pagal aukų skaičių, kurias aukosite.
13
Vietiniai gyventojai taip darys aukodami auką, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui;
14
ir jeigu tarp jūsų esantis ateivis norės aukoti auką, jis darys taip pat, kaip ir jūs.
15
Tas pats nuostatas galioja ir jums, ir ateiviams, gyvenantiems jūsų žemėje, nes kaip jūs, taip ir ateiviai bus prieš Viešpatį.
16
Toks pat įstatymas bus jums ir ateiviams, gyvenantiems tarp jūsų’ ”.
18
“Sakyk izraelitams: ‘Kai būsite pažadėtoje žemėje, kurią jums duosiu,
19
ir valgysite to krašto duonos, aukokite Viešpačiui auką.
20
Aukokite paplotį iš pirmos tešlos, kaip aukojate derliaus pirmienas.
21
Iš pirmos tešlos aukokite Viešpačiui per visas jūsų kartas.
22
Jei netyčia ko nors nevykdytumėte iš to, ką Aš įsakiau Mozei
23
ir per jį paskelbiau, nuo tos dienos, kai daviau savo įsakymus, per visas jūsų kartas,
24
jei tai padarysite dėl neapsižiūrėjimo, aukokite man veršį deginamajai aukai, kad būtų malonus kvapas, kartu su duonos ir geriamąja auka, pagal visus nuostatus, ir ožį aukai už nuodėmę.
25
Kunigas sutaikins izraelitus, ir jiems bus atleista, nes jie nusikalto netyčia, tačiau jie aukos deginamąją auką Viešpačiui ir auką už savo nuodėmę.
26
Bus atleista Izraelio tautai ir tarp jų gyvenantiems ateiviams, nes nusikaltimas įvyko dėl nežinojimo.
27
Jei vienas žmogus nusikalstų nežinodamas, teaukoja metinę ožką už savo nusikaltimą.
28
Kunigas sutaikins jį, nes nusikalto Viešpačiui nežinodamas; jis bus sutaikintas, ir kaltė jam bus atleista.
29
Vietiniams gyventojams ir ateiviams, netyčia nusikaltus, bus taikomas tas pats įstatymas.
30
Bet jei žmogus nusikalstų sąmoningai ir taip paniekintų Viešpatį, nežiūrint ar jis bus vietinis, ar ateivis, jis bus išnaikintas iš savo tautos,
31
nes paniekino Viešpaties žodį ir Jo įsakymą. Todėl ta siela bus sunaikinta. Jis atsakys už savo nusikaltimą’ ”.
32
Izraelitams būnant dykumoje, jie rado žmogų, renkantį malkas sabato dieną.
33
Jie atvedė jį pas Mozę ir Aaroną,
34
ir uždarė jį, nes nežinojo, ką su juo daryti.
35
Viešpats tarė Mozei: “Tas žmogus turi mirti, visi žmonės tegul užmuša jį akmenimis už stovyklos ribų”.
36
Išvedę už stovyklos, užmušė jį akmenimis, kaip Viešpats buvo įsakęs.
38
“Įsakyk izraelitams pasidaryti savo apdarų kraštuose kutus su mėlynomis juostelėmis.
39
Pažvelgę į juosteles, atsiminkite Viešpaties įsakymus ir nesekite savo širdimis ir akimis, kurios veda į paleistuvystę.
40
Atsiminkite mano įsakymus, juos vykdykite ir būkite šventi.
41
Aš esu Viešpats, jūsų Dievas, kuris jus išvedžiau iš Egipto žemės”.
