Bible

 

Skaičiai 14

Studie

   

1 Visa tauta pakėlė balsus ir raudojo tą naktį.

2 Jie murmėjo prieš Mozę ir Aaroną: “Verčiau būtume mirę Egipte arba žuvę šioje dykumoje.

3 Kodėl Viešpats atvedė mus į šią žemę? Ar tam, kad žūtume nuo kardo, o mūsų žmonos ir vaikai taptų priešo grobiu? Ar ne geriau būtų grįžti į Egiptą?”

4 Jie tarėsi: “Išsirinkime vadą ir grįžkime į Egiptą”.

5 Mozė ir Aaronas puolė ant žemės prieš visą Izraelio vaikų susirinkimą.

6 Nūno sūnus Jozuė ir Jefunės sūnus Kalebas iš tų, kurie žvalgė kraštą, perplėšė savo rūbus

7 ir kalbėjo izraelitams: “Žemė, kurią apėjome ir išžvalgėme, labai gera.

8 Jei Viešpats bus maloningas, Jis mus įves į tą žemę, plūstančią pienu ir medumi.

9 Tik nesukilkite prieš Viešpatį ir nebijokite to krašto žmonių. Mes juos valgysime kaip duoną, jie neturi apsaugos, o Viešpats yra su mumis, nebijokime!”

10 Bet žmonės ketino juodu užmušti akmenimis. Ir Viešpaties šlovė pasirodė visiems izraelitams virš Susitikimo palapinės.

11 Viešpats tarė Mozei: “Ar dar ilgai šita tauta niekins mane? Kodėl jie netiki manimi, matydami visus stebuklus, kuriuos padariau jų akivaizdoje?

12 Aš juos bausiu maru ir sunaikinsiu, o iš tavęs padarysiu didesnę ir galingesnę tautą už šitą”.

13 Mozė kalbėjo Viešpačiui: “Tada egiptiečiai, iš kurių Tu išvedei šią tautą, išgirs tai, ką Tu padarei tautai,

14 ir pasakys šio krašto gyventojams, kurie girdėjo, kad Tu, Viešpatie, esi su mumis, kad Tu esi regimas veidu į veidą, kad Tavo debesis yra virš šios tautos ir kad Tu eini pirma mūsų dienos metu debesies stulpe ir naktį­ ugnies stulpe;

15 todėl jei Tu išžudysi savo žmones, tautos, kurios girdėjo apie Tavo šlovę, sakys:

16 ‘Kadangi Viešpats nepajėgė įvesti šitos tautos į žemę, kurią jiems prisiekdamas pažadėjo, tai išžudė juos dykumoje’.

17 Viešpatie, meldžiu Tave, parodyk savo galią, kaip esi pasakęs:

18 ‘Viešpats yra kantrus ir kupinas gailestingumo, atleidžiantis neteisybes ir nusikaltimus, tačiau nepaliekantis kalto nenubausto, bet baudžiantis už tėvų nusikaltimus vaikus iki trečios ir ketvirtos kartos’.

19 Maldauju, atleisk šitos tautos nusikaltimus dėl Tavo didelio gailestingumo, kaip atleisdavai jai nuo išėjimo iš Egipto iki šiol”.

20 Viešpats atsakė: “Atleidžiu, kaip prašei.

21 Kaip Aš gyvas, visa žemė bus pilna Viešpaties šlovės.

22 Kadangi visi žmonės, kurie matė mano šlovę ir stebuklus, kuriuos dariau Egipte ir dykumoje, mane gundė jau dešimt kartų ir neklausė mano balso,

23 jie neišvys žemės, kurią pažadėjau jų tėvams. Niekas iš tų, kurie mane pykdė, nematys jos.

24 Savo tarną Kalebą, kuris kupinas kitokios dvasios ir iki galo sekė manimi, įvesiu į tą žemę, į kurią jis buvo nuėjęs, ir jo palikuonys ją paveldės.

25 Kadangi amalekiečiai ir kanaaniečiai gyvena slėniuose, rytoj iš stovyklos visi keliaukite į dykumą audonosios jūros link”.

26 Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui:

27 “Kiek dar šita pikta tauta murmės prieš mane? Aš girdžiu Izraelio vaikų murmėjimą, kai jie murma prieš mane.

28 Sakyk jiems: ‘Kaip Aš gyvas,­ sako Viešpats,­padarysiu jums taip, kaip jūs kalbėjote.

29 Šioje dykumoje liks jūsų lavonai. Visi, kurie buvote suskaičiuoti, dvidešimties metų ir vyresni, ir murmėjote prieš mane,

30 neįeisite į žemę, kurią jums pažadėjau, išskyrus Jefunės sūnų Kalebą ir Nūno sūnų Jozuę.

31 Jūsų vaikus, apie kuriuos sakėte, kad jie bus priešų grobis, įvesiu į tą žemę, kurią jūs paniekinote.

32 Jūsų lavonai kris šioje dykumoje.

33 Jūsų vaikai klajos dykumoje keturiasdešimt metų dėl jūsų paleistuvystės, kol jūsų lavonai pasiliks dykumoje.

34 Pagal skaičių dienų, kai jūs žvalgėte žemę, už keturiasdešimt dienų jūs nešiosite savo kaltes keturiasdešimt metų, už kiekvieną dieną­metai, ir jūs pažinsite, ką reiškia būti mano atmestiems.

35 Kaip kalbėjau, taip ir padarysiu visai šiai piktai tautai, kuri sukilo prieš mane­visi mirs šioje dykumoje’ ”.

36 Vyrai, kuriuos Mozė buvo išsiuntęs išžvalgyti žemę, ir kurie grįžę sukurstė tautą murmėti prieš Viešpatį, blogai kalbėdami apie kraštą

37 ir skleisdami blogus atsiliepimus apie tą žemę, buvo ištikti Viešpaties akivaizdoje ir mirė.

38 Iš visų, kurie buvo išėję žemę išžvalgyti, gyvi liko tik Nūno sūnus Jozuė ir Jefunės sūnus Kalebas.

39 Kai Mozė pasakė visus šiuos žodžius izraelitams, jie labai nuliūdo.

40 Atsikėlę anksti rytą, jie užlipo ant kalno, sakydami: “Eisime į žemę, kurią Viešpats pažadėjo, nes mes nusikaltome”.

41 Mozė jiems atsakė: “Kodėl neklausote Viešpaties įsakymo? Jūs nieko gero nelaimėsite.

42 Neikite, nes Viešpats neis su jumis, jūs žūsite nuo priešų.

43 Amalekiečiai ir kaananiečiai yra prieš jus. Jūs žūsite nuo kardo, nes neklausėte Viešpaties, todėl Viešpats nebus su jumis”.

44 Bet jie nusprendė eiti į kalnus. Tačiau nei Viešpaties Sandoros skrynia, nei Mozė nepajudėjo iš stovyklos.

45 Atėję amalekiečiai ir kaananiečiai, gyvenantys kalnuose, juos sumušė ir vijosi iki Hormos.

   

Ze Swedenborgových děl

 

Doctrine of Life # 79

Prostudujte si tuto pasáž

  
/ 114  
  

79. That to commit adultery in the spiritual sense means to adulterate the Word’s goods and falsify its truths is clear from the following:

Babylon...has made all nations drink of the wine...of her licentiousness. (Revelation 14:8)

(The angel said, ) “...I will show you the judgment of the great harlot who sits on many waters, with whom the kings of the earth committed whoredom....” (Revelation 17:1-2)

(Babylon made) all nations (drink) of the wine of the wrath of her licentiousness, and the kings of the earth have committed whoredom with her.... (Revelation 18:3)

(God) has judged the great harlot who corrupted the earth with her licentiousness.... (Revelation 19:2) Licentiousness is attributed to Babylon because Babylon means people who arrogate the Lord’s Divine power to themselves and profane the Word by adulterating and falsifying it. Consequently Babylon is also called “the mother of the whoredoms and abominations of the earth” (Revelation 17:5).

[2] Licentiousness also has the same symbolic meaning in the Prophets, as in Jeremiah:

In the prophets of Jerusalem I have seen a shocking obstinacy in committing adultery and walking in lies. (Jeremiah 23:14) In Ezekiel:

...two women, the daughters of one mother, ...committed harlotry in Egypt; they committed harlotry in their youth.... (One) played the harlot under Me, and she lusted for her lovers, the neighboring Assyrians.... She committed her harlotries with them.... (Yet) she has never given up her harlotries in Egypt....

(The other) corrupted her love more than she, and her harlotries more than her sister’s harlotries.... She increased her harlotries..., she loved (Chaldeans).... Then the Babylonians came to her, into the bed of love, and they defiled her with their licentiousness. (Ezekiel 23:2-17) The reference here is to the Israelite and Jewish churches, which in this passage are the daughters of one mother. Their harlotries mean adulterations and falsifications of the Word. And because Egypt in the Word symbolizes knowledge, Assyria reasoning, Chaldea the profanation of truth, and Babylon the profanation of good, therefore we are told that they committed harlotry with them.

[3] The same is said in Ezekiel of Jerusalem, which symbolizes the church in respect to doctrine:

(O Jerusalem, ) you trusted in your beauty, and played the harlot because of your fame, so that you poured out your harlotries on everyone passing by.... You committed harlotry with the Egyptians, your neighbors, enormously fat, and increased your harlotry.... You played the harlot with the Assyrians.... When you were not satisfied by those with whom you played the harlot, you increased your harlotry as far as the land of the Chaldean trader.... Adulterous woman, who takes strangers instead of her husband! All men make payment to their harlots, but you made your payments to all your lovers, ...to come to you from all around for your harlotries.... Therefore, O harlot, hear the word of Jehovah! (Ezekiel 16:15, 26, 28-29, 32-33, 35ff.) That Jerusalem means the church may be seen in The Doctrine Regarding the Lord 62-63.

References to licentiousness have the same symbolic meaning in Isaiah 23:17-18, 57:3; in Jeremiah 3:2, 6, 8-9, 5:1, 7, 13:27, 29:23; in Micah 1:7; in Nahum 3:3-4; in Hosea 4:2, 10-11; also in Leviticus 20:5; Numbers 14:33, 15:39; and elsewhere.

For this reason, too, the Lord called the Jewish nation “an adulterous generation” (Matthew 12:39, 16:4, Mark 8:38).

  
/ 114  
  

Many thanks to the General Church of the New Jerusalem, and to Rev. N.B. Rogers, translator, for the permission to use this translation.