Bible

 

Matas 7

Studie

   

1 “Neteiskite, kad nebūtumėte teisiami.

2 Kokiu teismu teisiate, tokiu ir patys būsite teisiami, ir kokiu saiku seikite, tokiu ir jums bus atseikėta.

3 Kodėl matai krislą savo brolio akyje, o nepastebi rąsto savojoje?

4 Arba kaip gali sakyti broliui: ‘Leisk, išimsiu krislą iš tavo akies’, kai tavo akyje rąstas?!

5 Veidmainy, pirmiau išritink rąstą iš savo akies, o paskui pažiūrėsi, kaip išimti krislelį iš savo brolio akies”.

6 “Neduokite to, kas šventa, šunims ir nebarstykite savo perlų kiaulėms, kad kartais kojomis jų nesutryptų ir atsigręžusios jūsų pačių nesudraskytų”.

7 “Prašykite, ir jums bus duota, ieškokite, ir rasite, belskite, ir bus jums atidaryta.

8 Kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa, ir beldžiančiam atidaroma.

9 Argi atsiras iš jūsų žmogus, kuris savo vaikui, prašančiam duonos, duotų akmenį?!

10 Arba jeigu jis prašytų žuvies, nejaugi duotų jam gyvatę?

11 Jei tad jūs, būdami blogi, mokate savo vaikams duoti gerų dalykų, tai juo labiau jūsų Tėvas, kuris yra danguje, duos gera tiems, kurie Jį prašo.

12 Tad visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite; nes tai Įstatymas ir Pranašai”.

13 “Įeikite pro ankštus vartus, nes erdvūs vartai ir platus kelias veda į pražūtį, ir daug yra juo įeinančių.

14 O ankšti vartai ir siauras kelias veda į gyvenimą, ir tik nedaugelis jį randa”.

15 “Saugokitės netikrų pranašų, kurie ateina pas jus avių kailyje, o viduje yra plėšrūs vilkai.

16 Jūs pažinsite juos iš vaisių. Argi kas gali priskinti vynuogių nuo erškėčių ar figų nuo usnių?!

17 Juk kiekvienas geras medis duoda gerus vaisius, o blogas medis­blogus.

18 Geras medis negali duoti blogų vaisių, o blogas­gerų.

19 Kiekvienas medis, kuris neduoda gerų vaisių, nukertamas ir įmetamas į ugnį.

20 Taigi jūs pažinsite juos iš vaisių”.

21 “Ne kiekvienas, kuris man sako: ‘Viešpatie, Viešpatie!’, įeis į dangaus karalystę, bet tas, kuris vykdo valią mano Tėvo, kuris yra danguje.

22 Daugelis man sakys aną dieną: ‘Viešpatie, Viešpatie, argi mes nepranašavome Tavo vardu, argi neišvarinėjome demonų Tavo vardu, argi nedarėme daugybės stebuklų Tavo vardu?!’

23 Tada Aš jiems pareikšiu: ‘Aš niekuomet jūsų nepažinojau. Šalin nuo manęs, jūs piktadariai!’

24 Taigi kiekvienas, kuris klauso šitų mano žodžių ir juos vykdo, panašus į išmintingą žmogų, pasistačiusį savo namą ant uolos.

25 Prapliupo liūtys, ištvino upės, pakilo vėjai ir daužėsi į tą namą. Tačiau jis nesugriuvo, nes buvo pastatytas ant uolos.

26 Ir kiekvienas, kuris klauso šitų mano žodžių ir jų nevykdo, panašus į kvailą žmogų, pasistačiusį savo namą ant smėlio.

27 Prapliupo liūtys, ištvino upės, pakilo vėjai ir daužėsi į tą namą, ir jis sugriuvo, o jo griuvimas buvo smarkus”.

28 Kai Jėzus baigė šiuos žodžius, minios stebėjosi Jo mokymu,

29 nes Jis mokė juos kaip turintis valdžią, o ne kaip ašto žinovai.

   

Ze Swedenborgových děl

 

Conjugial Love # 531

Prostudujte si tuto pasáž

  
/ 535  
  

531. 6. Thus is conjugial love imputed to a person. There are marriages in which conjugial love is not apparent and yet exists, and there are marriages in which conjugial love appears to exist and yet does not. The reasons in both cases are many, recognizable in part from our discussions of truly conjugial love (nos. 57-73), of the reasons for cold states and separation (nos. 234-260), and of the reasons for apparent love and friendship in marriage (nos. 271-292). But appearances in outward manifestations determine nothing in regard to imputation. The only determining factor is the conjugial disposition that is lodged and harbored in a person's will, in whatever state of marriage the person lives. This conjugial disposition is like the tongue of a balance by which that love is weighed; for the conjugial union of one man with one wife is the precious jewel of human life and the repository of Christian religion, as we showed above in nos. 457, 458.

This being the case, it is possible for conjugial love to exist in one partner and not at the same time in the other. It is possible as well for that love to lie so deeply hidden that the person himself has no awareness of it. And it may also be implanted during the course of one's life. The reason is that conjugial love in its progress accompanies religion; and because religion is the marriage of the Lord and the church, religion is what initiates and infuses that love. Consequently conjugial love is imputed to a person after death in accordance with his spiritual rational life. Moreover, for one to whom that love is imputed, a marriage is, after his passing, provided in heaven, whatever the character of any marriage he may have had in the world.

From this now proceeds the following conclusion, that one ought not to take the appearances in marriages or the appearances in acts of licentiousness and infer from them of someone that he has conjugial love or not. Therefore, Judge not, that you be not condemned. (Matthew 7:1)

  
/ 535  
  

Many thanks to the General Church of the New Jerusalem, and to Rev. N.B. Rogers, translator, for the permission to use this translation.