¹ Matydamas minias, Jėzus užkopė į kalną ir atsisėdo. Prie Jo priėjo mokiniai.

² Atvėręs lūpas, Jis ėmė mokyti:

³ “Palaiminti vargšai dvasia, nes jų yra dangaus karalystė.

⁴ Palaiminti, kurie liūdi, nes jie bus paguosti.

⁵ Palaiminti romieji, nes jie paveldės žemę.

⁶ Palaiminti, kurie alksta ir trokšta teisumo, nes jie bus pasotinti.

⁷ Palaiminti gailestingieji, nes jie susilauks gailestingumo.

⁸ Palaiminti tyraširdžiai, nes jie regės Dievą.

⁹ Palaiminti taikdariai, nes jie bus vadinami Dievo vaikais.

¹⁰ Palaiminti, kurie persekiojami dėl teisumo, nes jų yra dangaus karalystė.

¹¹ Palaiminti jūs, kai dėl manęs jus šmeižia ir persekioja bei meluodami visaip piktžodžiauja.

¹² Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes didelis jūsų atlygis danguje. Juk lygiai taip persekiojo ir iki jūsų buvusius pranašus”.

¹³ “Jūs esate žemės druska. Jei druska netenka sūrumo, kuo gi ją reikėtų pasūdyti? Ji niekam netinka, ir belieka ją išberti žmonėms sumindžioti.

¹⁴ Jūs esate pasaulio šviesa. Neįmanoma nuslėpti miesto, pastatyto ant kalno.

¹⁵ Ir niekas, uždegęs žiburį, nevožia jo indu, bet stato į žibintuvą, kad šviestų visiems, kas yra namuose.

¹⁶ Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų jūsų gerus darbus ir šlovintų jūsų Tėvą, kuris danguje”.

¹⁷ “Nemanykite, jog Aš atėjau panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti.

¹⁸ Iš tiesų sakau jums: kol dangus ir žemė nepraeis, nė viena raidelė ir nė vienas brūkšnelis neišnyks iš Įstatymo, kol viskas išsipildys.

¹⁹ Todėl, kas sulaužytų bent vieną iš mažiausių įsakymų ir taip mokytų žmones, tas bus vadinamas mažiausiu dangaus karalystėje. O kas juos vykdys ir jų mokys, bus vadinamas didžiu dangaus karalystėje.

²⁰ Taigi sakau jums: jeigu jūsų teisumas nepranoks ašto žinovų ir fariziejų teisumo,­neįeisite į dangaus karalystę”.

²¹ “Jūs girdėjote, kad protėviams buvo pasakyta: ‘Nežudyk’; o kas nužudo, turės atsakyti teisme.

²² O Aš jums sakau: kas be reikalo pyksta ant savo brolio, turės atsakyti teisme. Kas sako savo broliui: ‘Pusgalvi’, turės stoti prieš sinedrioną. O kas sako: ‘Beproti’, tas smerktinas į pragaro ugnį.

²³ Todėl jei neši dovaną prie aukuro ir ten prisimeni, jog tavo brolis turi šį tą prieš tave,

²⁴ palik savo dovaną ten prie aukuro, eik pirmiau susitaikinti su savo broliu, ir tik tada sugrįžęs aukok savo dovaną.

²⁵ Greitai susitark su savo kaltintoju, dar kelyje į teismą, kad kaltintojas neįduotų tavęs teisėjui, o teisėjas­teismo vykdytojui ir kad nepakliūtum į kalėjimą.

²⁶ Iš tiesų sakau tau: neišeisi iš ten, kol neatsiteisi iki paskutinio skatiko”.

²⁷ “Jūs girdėjote, jog protėviams buvo pasakyta: ‘Nesvetimauk!’

²⁸ O Aš jums sakau: kiekvienas, kuris geidulingai žiūri į moterį, jau svetimauja savo širdyje.

²⁹ Jeigu tavo dešinioji akis skatina tave nusidėti, išlupk ją ir mesk šalin. Geriau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas būtų įmestas į pragarą.

³⁰ Ir jeigu tavo dešinioji ranka skatina tave nusidėti, nukirsk ją ir mesk šalin. Geriau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas būtų įmestas į pragarą”.

³¹ “Taip pat buvo pasakyta: ‘Kas atleidžia savo žmoną, teišduoda jai skyrybų raštą’.

³² O Aš jums sakau: kiekvienas, kuris atleidžia savo žmoną,­jei ne ištvirkavimo atveju,­skatina ją svetimauti; ir jeigu kas atleistąją veda­svetimauja”.

³³ “Taip pat girdėjote, jog protėviams buvo pasakyta: ‘Neprisiek melagingai, bet ištesėk Viešpačiui savo priesaikas’.

³⁴ O Aš jums sakau: iš viso neprisiekinėkite nei dangumi, nes jis­ Dievo sostas,

³⁵ nei žeme, nes ji­Jo pakojis, nei Jeruzale, nes ji­didžiojo Karaliaus miestas.

³⁶ Neprisiek nei savo galva, nes negali nė vieno plauko padaryti balto ar juodo.

³⁷ Verčiau jūs sakykite: ‘Taip’, jei taip, ‘Ne’, jei ne, o kas viršaus, tai iš pikto”.

³⁸ “Jūs girdėjote, jog buvo pasakyta: ‘Akis už akį’ ir ‘dantis už dantį’.

³⁹ O Aš jums sakau: nesipriešinkite piktam, bet, jei kas tave muštų per dešinį skruostą, atsuk jam ir kitą.

⁴⁰ Jei kas nori su tavimi bylinėtis ir paimti tavo tuniką, atiduok jam ir apsiaustą.

⁴¹ Jei kas verstų tave nueiti mylią, nueik su juo dvi.

⁴² Prašančiam duok ir nuo norinčio iš tavęs pasiskolinti nenusigręžk.

⁴³ Jūs girdėjote, jog buvo pasakyta: ‘Mylėk savo artimą’ ir nekęsk savo priešo.

⁴⁴ O Aš jums sakau: mylėkite savo priešus, laiminkite jus keikiančius, darykite gera tiems, kurie nekenčia jūsų, ir melskitės už savo skriaudėjus ir persekiotojus,

⁴⁵ kad būtumėte vaikai savo Tėvo, kuris danguje; Jis juk leidžia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų.

⁴⁶ Jei mylite tuos, kurie jus myli, kokį gi atlygį turite? Argi taip nesielgia ir muitininkai?

⁴⁷ Ir jeigu sveikinate tik savo brolius, kuo gi viršijate kitus? Argi to nedaro ir muitininkai?

⁴⁸ Taigi būkite tobuli, kaip ir jūsų Tėvas, kuris danguje, yra tobulas”.

¹ "Don't judge, so that you won't be judged.

² For with whatever judgment you judge, you will be judged; and with whatever measure you measure, it will be measured to you.

³ Why do you see the speck that is in your brother's eye, but don't consider the beam that is in your own eye?

⁴ Or how will you tell your brother, 'Let me remove the speck from your eye;' and behold, the beam is in your own eye?

⁵ You hypocrite! First remove the beam out of your own eye, and then you can see clearly to remove the speck out of your brother's eye.

⁶ "Don't give that which is holy to the dogs, neither throw your pearls before the pigs, lest perhaps they trample them under their feet, and turn and tear you to pieces.

⁷ "Ask, and it will be given you. Seek, and you will find. Knock, and it will be opened for you.

⁸ For everyone who asks receives. He who seeks finds. To him who knocks it will be opened.

⁹ Or who is there among you, who, if his son asks him for bread, will give him a stone?

¹⁰ Or if he asks for a fish, who will give him a serpent?

¹¹ If you then, being evil, know how to give good gifts to your children, how much more will your Father who is in heaven give good things to those who ask him!

¹² Therefore whatever you desire for men to do to you, you shall also do to them; for this is the law and the prophets.

¹³ "Enter in by the narrow gate; for wide is the gate and broad is the way that leads to destruction, and many are those who Enter in by it.

¹⁴ How narrow is the gate, and restricted is the way that leads to life! Few are those who find it.

¹⁵ "Beware of false prophets, who come to you in sheep's clothing, but inwardly are ravening wolves.

¹⁶ By their fruits you will know them. Do you gather grapes from thorns, or figs from thistles?

¹⁷ Even so, every good tree produces good fruit; but the corrupt tree produces evil fruit.

¹⁸ A good tree can't produce evil fruit, neither can a corrupt tree produce good fruit.

¹⁹ Every tree that doesn't grow good fruit is cut down, and thrown into the fire.

²⁰ Therefore, by their fruits you will know them.

²¹ Not everyone who says to me, 'Lord, Lord,' will enter into the Kingdom of Heaven; but he who does the will of my Father who is in Heaven.

²² Many will tell me in that day, 'Lord, Lord, didn't we prophesy in your name, in your name cast out demons, and in your name do many mighty works?'

²³ Then I will tell them, 'I never knew you. Depart from me, you who work iniquity.'

²⁴ "Everyone therefore who hears these words of mine, and does them, I will liken him to a wise man, who built his house on a rock.

²⁵ The rain came down, the floods came, and the winds blew, and beat on that house; and it didn't fall, for it was founded on the rock.

²⁶ Everyone who hears these words of mine, and doesn't do them will be like a foolish man, who built his house on the sand.

²⁷ The rain came down, the floods came, and the winds blew, and beat on that house; and it fell--and great was its fall."

²⁸ It happened, when Jesus had finished saying these things, that the multitudes were astonished at his teaching,

²⁹ for he taught them with authority, and not like the scribes.