¹ Anuo metu garsas apie Jėzų pasiekė tetrarchą Erodą,

² ir jis savo tarnams pasakė: “Tai Jonas Krikštytojas! Jis prisikėlė iš numirusių, ir todėl jame veikia stebuklingos jėgos”.

³ Mat Erodas buvo suėmęs Joną, sukaustęs jį ir įmetęs į kalėjimą dėl savo brolio Pilypo žmonos Erodiados.

⁴ Nes Jonas jam sakė: “Tau nevalia jos turėti”.

⁵ Erodas norėjo nužudyti Joną, bet bijojo žmonių, nes jie laikė jį pranašu.

⁶ Erodo gimimo dieną Erodiados duktė šoko svečiams ir patiko Erodui.

⁷ Todėl jis su priesaika pažadėjo jai duoti, ko tik ji paprašys.

⁸ O ši, savo motinos primokyta, tarė: “Duok man čia dubenyje Jono Krikštytojo galvą”.

⁹ Karalius nuliūdo, bet dėl priesaikos ir svečių įsakė duoti.

¹⁰ Jis pasiuntė nukirsti kalėjime Jonui galvą.

¹¹ Jo galva buvo atnešta dubenyje ir įteikta mergaitei, kuri ją nunešė motinai.

¹² Jono mokiniai atėję pasiėmė kūną, palaidojo ir nuėję pranešė Jėzui.

¹³ Tai išgirdęs, Jėzus valtimi nuplaukė į dykvietę, į vienumą. Minios sužinojo ir iš miestų pėsčiomis nusekė paskui.

¹⁴ Išlipęs Jėzus pamatė daugybę žmonių. Jėzui pagailo jų, ir Jis išgydė jų ligonius.

¹⁵ Atėjus vakarui, priėjo mokiniai ir tarė: “Čia dykvietė, ir jau vėlus metas. Paleisk žmones, kad, nuėję į kaimus, nusipirktų maisto”.

¹⁶ Bet Jėzus jiems atsakė: “Nėra reikalo jiems iš čia eiti. Jūs duokite jiems valgyti”.

¹⁷ Jie atsiliepė: “Mes čia turime tik penkis kepalus duonos ir dvi žuvis”.

¹⁸ Jis tarė: “Atneškite juos man”.

¹⁹ Ir, liepęs miniai susėsti ant žolės, Jis paėmė penkis duonos kepalus ir dvi žuvis, pažvelgė į dangų, palaimino, laužė ir davė kepalus mokiniams, o tie dalijo žmonėms.

²⁰ Visi valgė ir pasisotino. Ir surinko dvylika pilnų pintinių likusių trupinių.

²¹ O valgytojų buvo apie penkis tūkstančius vyrų, neskaičiuojant moterų ir vaikų.

²² Tuojau pat Jėzus privertė savo mokinius sėsti į valtį ir pirma Jo plaukti į kitą ežero pusę, kol Jis paleisiąs minią.

²³ Paleidęs minią, Jis užkopė nuošaliai į kalną melstis. Atėjus vakarui, Jis buvo ten vienas.

²⁴ Tuo tarpu valtis jau buvo ežero viduryje, blaškoma bangų, nes pūtė priešingas vėjas.

²⁵ Ketvirtos nakties sargybos metu Jėzus atėjo pas juos, žengdamas ežero paviršiumi.

²⁶ Pamatę Jį einantį ežero paviršiumi, mokiniai nusigando ir iš baimės ėmė šaukti: “Tai šmėkla!”

²⁷ Jėzus tuojau juos prakalbino: “Drąsos! Tai Aš. Nebijokite!”

²⁸ Petras atsiliepė: “Viešpatie, jei čia Tu, liepk man ateiti pas Tave vandeniu”.

²⁹ Jis atsakė: “Ateik!” Petras, išlipęs iš valties, ėjo vandeniu, norėdamas ateiti pas Jėzų.

³⁰ Bet, pamatęs vėjo smarkumą, jis išsigando ir, pradėjęs skęsti, sušuko: “Viešpatie, gelbėk mane!”

³¹ Tuojau ištiesęs ranką, Jėzus sugriebė jį ir tarė: “Mažatiki, ko suabejojai?”

³² Jiems įlipus į valtį, vėjas nurimo.

³³ Tie, kurie buvo valtyje, prisiartinę pagarbino Jį, sakydami: “Tikrai Tu esi Dievo Sūnus!”

³⁴ Perplaukę jie išlipo į krantą Genezarete.

³⁵ Pažinę Jį, tos vietos gyventojai pasiuntė į visas to krašto apylinkes ir sugabeno pas Jį visus sergančius.

³⁶ Jie maldavo Jį leisti palytėti nors Jo apsiausto apvadą. Ir kurie tik palietė­tapo visiškai sveiki.

¹ Moreover the word of Yahweh came to me, saying,

² Son of man, set your face against Mount Seir, and prophesy against it,

³ and tell it, Thus says the Lord Yahweh: Behold, I am against you, Mount Seir, and I will stretch out my hand against you, and I will make you a desolation and an astonishment.

⁴ I will lay your cities waste, and you shall be desolate; and you shall know that I am Yahweh.

⁵ Because you have had a perpetual enmity, and have given over the children of Israel to the power of the sword in the time of their calamity, in the time of the iniquity of the end;

⁶ therefore, as I live, says the Lord Yahweh, I will prepare you for blood, and blood shall pursue you: since you have not hated blood, therefore blood shall pursue you.

⁷ Thus will I make Mount Seir an astonishment and a desolation; and I will cut off from it him who passes through and him who returns.

⁸ I will fill its mountains with its slain: in your hills and in your valleys and in all your watercourses shall they fall who are slain with the sword.

⁹ I will make you a perpetual desolation, and your cities shall not be inhabited; and you shall know that I am Yahweh.

¹⁰ Because you have said, These two nations and these two countries shall be mine, and we will possess it; whereas Yahweh was there:

¹¹ therefore, as I live, says the Lord Yahweh, I will do according to your anger, and according to your envy which you have shown out of your hatred against them; and I will make myself known among them, when I shall judge you.

¹² You shall know that I, Yahweh, have heard all your insults which you have spoken against the mountains of Israel, saying, They are laid desolate, they have been given us to devour.

¹³ You have magnified yourselves against me with your mouth, and have multiplied your words against me: I have heard it.

¹⁴ Thus says the Lord Yahweh: When the whole earth rejoices, I will make you desolate.

¹⁵ As you rejoiced over the inheritance of the house of Israel, because it was desolate, so will I do to you: you shall be desolate, Mount Seir, and all Edom, even all of it; and they shall know that I am Yahweh.