Bible

 

Matas 11

Studie

   

1 Baigęs nurodymus dvylikai savo mokinių, Jėzus iškeliavo toliau mokyti ir pamokslauti kituose miestuose.

2 Jonas, išgirdęs kalėjime apie Kristaus darbus, nusiuntė du savo mokinius

3 Jo paklausti: “Ar Tu esi Tas, kuris turi ateiti, ar mums laukti kito?”

4 Jėzus jiems atsakė: “Eikite ir pasakykite Jonui, ką girdite ir matote:

5 aklieji praregi, luošieji vaikščioja, raupsuotieji apvalomi, kurtieji girdi, mirusieji prikeliami, vargšams skelbiama Evangelija.

6 Ir palaimintas, kas nepasipiktina manimi”.

7 Jiems nueinant, Jėzus ėmė kalbėti minioms apie Joną: “Ko išėjote į dykumą pažiūrėti? Ar vėjo linguojamos nendrės?

8 Ko gi išėjote pamatyti? Ar švelniais drabužiais vilkinčio žmogaus? Švelniais drabužiais vilkintys gyvena karaliaus rūmuose.

9 Tai ko gi išėjote pamatyti? Ar pranašo? Taip, sakau jums, ir kur kas daugiau negu pranašo!

10 Jis yra tas, apie kurį parašyta: ‘Štai Aš siunčiu pirma Tavęs savo pasiuntinį, kuris nuties prieš Tave kelią’.

11 Iš tiesų sakau jums: tarp gimusių iš moterų nepakilo didesnis už Joną Krikštytoją, bet ir mažiausias dangaus karalystėje didesnis už jį.

12 Nuo Jono Krikštytojo dienų iki dabar dangaus karalystė grobiama, ir stiprieji ją jėga ima.

13 Visi pranašai ir Įstatymas pranašavo iki Jono

14 ir, jeigu norite priimti, tai jis ir yra Elijas, kuris turi ateiti.

15 Kas turi ausis klausyti­teklauso!”

16 “Su kuo galėčiau palyginti šią kartą? Ji panaši į vaikus, kurie sėdi prekyvietėje ir šaukia savo draugams:

17 ‘Mes jums grojome, o jūs nešokote. Mes giedojome raudas, o jūs neraudojote’.

18 Atėjo Jonas, nevalgus ir negeriantis, tai jie sako: ‘Jis demono apsėstas’.

19 Atėjo Žmogaus Sūnus, valgantis ir geriantis, tai jie sako: ‘Štai rijūnas ir vyno gėrėjas, muitininkų ir nusidėjėlių bičiulis’. Bet išmintį pateisina jos vaikai”.

20 Tada Jis pradėjo priekaištauti miestams, kuriuose buvo padaryta daugumas Jo stebuklų, kad jie neatgailavo:

21 Vargas tau, Chorazine! Vargas tau, Betsaida! Jeigu Tyre ir Sidone būtų įvykę tokių stebuklų, kokie padaryti pas jus, jie seniai būtų atgailavę su ašutine bei pelenuose.

22 Todėl sakau jums: Tyrui ir Sidonui bus lengviau teismo dieną negu jums!

23 Ir tu, Kafarnaume, išaukštintas iki dangaus, nugarmėsi iki pragaro! Jeigu Sodomoje būtų įvykę tokių stebuklų, kokių įvyko tavyje, ji būtų išlikusi iki šios dienos.

24 Todėl sakau jums: Sodomos žemei bus lengviau teismo dieną negu tau”.

25 Anuo metu Jėzus kalbėjo: “Aš šlovinu Tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams.

26 Taip, Tėve, nes Tau taip patiko.

27 Viskas man yra mano Tėvo atiduota; ir niekas nepažįsta Sūnaus, tik Tėvas, nei Tėvo niekas nepažįsta, tik Sūnus ir kam Sūnus nori apreikšti.

28 Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, ir Aš jus atgaivinsiu.

29 Imkite ant savęs mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes Aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą.

30 Nes mano jungas švelnus ir mano našta lengva”.

   

Ze Swedenborgových děl

 

Heaven and Hell # 533

Prostudujte si tuto pasáž

  
/ 603  
  

533. We can now see that it is not so hard to lead the life of heaven as people think, because it is simply a matter of recognizing, when something attractive comes up that we know is dishonest or unfair, that this is not to be done because it is against the divine commandments. If we get used to thinking like this, and from this familiarity form a habit, then we are gradually united to heaven. To the extent that we are united to heaven, the higher levels of our minds are opened, and to the extent that they are opened, we see what is dishonest and unfair; and to the extent that we see this, these qualities can be dispelled. For no evil can be banished until it has been seen. This is a state we can enter because of our freedom, since everyone is free to think in this way. However, once the process has started, the Lord works his wonders within us, and causes us not only to see evils but to refuse them and eventually to turn away from them. This is the meaning of the Lord's words, "My yoke is easy and my burden light" (Matthew 11:30).

It is important to realize, though, that the difficulty of thinking like this and also of resisting evils increases to the extent that we deliberately do evil things - in fact, to that extent we become used to doing them until ultimately we no longer see them. Then we come to love them and to excuse them to gratify our love and to rationalize them with all kinds of self-deceptions and call them permissible and good. This happens, though, to people who in early adulthood plunge into all kinds of evil without restraint and at the same time at heart reject everything divine.

  
/ 603  
  

Thanks to the Swedenborg Foundation for the permission to use this translation.