Bible

 

Leviticus 8

Studie

   

1 Viešpats kalbėjo Mozei:

2 “Imk Aaroną ir jo sūnus, jų apdarus, patepimo aliejaus, veršį aukai už nuodėmę, du avinus ir pintinę neraugintos duonos

3 ir sušauk izraelitų susirinkimą prie Susitikimo palapinės įėjimo”.

4 Mozė padarė, kaip Viešpats liepė. Sušaukęs izraelitus prie palapinės įėjimo,

5 kalbėjo jiems: “Štai ką Viešpats įsakė padaryti”.

6 Mozė, pašaukęs Aaroną bei jo sūnus, apiplovė juos vandeniu,

7 apvilko Aaroną drobine jupa, apjuosė juosta, aprengė mėlyna tunika, uždėjo efodą ir sujuosė jį efodo juosta, kad efodas laikytųsi ant jo,

8 uždėjo ant efodo krūtinės skydelį, į kurį įdėjo Urimą ir Tumimą.

9 Galvą pridengė mitra ir ant jos, ties kakta, pritaisė auksinę plokštelę, šventą vainiką, kaip Viešpats įsakė Mozei.

10 Po to Mozė ėmė patepimo aliejaus, juo patepė palapinę ir visus jos daiktus.

11 Apšlakstė aukurą aliejumi septynis kartus ir patepė visus jo reikmenis; be to, pašventino ir patepė aliejumi praustuvę ir jos stovą.

12 Ir užpylė Aaronui ant galvos patepimo aliejaus, kad pateptų ir pašventintų jį.

13 Atvedęs jo sūnus, apvilko drobinėmis jupomis, sujuosė juostomis ir uždėjo gobtuvus, kaip Viešpats įsakė Mozei.

14 Tada atvedė veršį aukai už nuodėmę. Aaronas ir jo sūnūs uždėjo aukai ant galvos rankas.

15 Mozė papjovė jį, paėmęs jo kraujo, pamirkė pirštą ir patepė aukuro ragus; apvalęs ir pašventinęs aukurą, išpylė likusį kraują jo papėdėje;

16 vidurių taukus, kepenų tinklelį ir abu inkstus su jų taukais sudegino ant aukuro,

17 o veršio odą, mėsą ir mėšlus sudegino už stovyklos, kaip Viešpats įsakė Mozei.

18 Mozė atvedė aviną deginamajai aukai. Aaronas ir jo sūnūs uždėjo jam ant galvos rankas.

19 Mozė jį papjovė ir, jo krauju apšlakstęs aukurą,

20 sukapojo aviną į gabalus; jo galvą, gabalus, taukus,

21 nuplautus vidurius ir kojas sudegino. Taip visas avinas buvo sudegintas, nes tai buvo deginamoji malonaus kvapo auka Viešpačiui, kaip Viešpats įsakė Mozei.

22 Paskui aukojo antrą aviną, įšventinimo aviną. Aaronas ir jo sūnūs uždėjo ant jo galvos rankas,

23 o Mozė jį papjovė. Jis jo krauju patepė dešinę Aarono ausį, dešinės rankos ir dešinės kojos nykštį.

24 Tada jis liepė prieiti ir Aarono sūnums. Patepęs papjautojo avino krauju kiekvieno jų dešinę ausį, dešinės rankos ir kojos nykščius, likusį kraują šlakstė aplink aukurą.

25 Taukus, uodegą, abu inkstus su taukais ir vidurių taukus, kepenų tinklelį ir dešinį petį atskyrė.

26 Iš neraugintos duonos pintinės, pastatytos Viešpaties akivaizdoje, ėmė neraugintos duonos, aliejumi apšlakstytą paplotį bei ragaišį, padėjo ant taukų ir avino dešiniojo peties

27 ir viską padavė Aaronui ir jo sūnums; jie visa tai, pasiūbavę Viešpaties akivaizdoje,

28 grąžino Mozei, kuris tai sudegino ant deginamųjų aukų aukuro. Tai buvo įšventinimo auka, kad būtų malonus aukos kvapas Viešpačiui.

29 Mozė, pasiūbavęs įšventinimo avino krūtinę Viešpaties akivaizdoje, pasiėmė ją kaip jam Viešpaties skirtą aukos dalį.

30 Mozė, paėmęs patepimo aliejaus ir buvusio ant aukuro kraujo, šlakstė Aarono ir jo sūnų apdarus, taip pašventindamas Aaroną, jo drabužius, jo sūnus ir sūnų drabužius.

31 Ir Mozė tarė Aaronui ir jo sūnums: “Virkite mėsą prie Susitikimo palapinės įėjimo ir valgykite ją su duona, kuri yra įšventinimo pintinėje, kaip Viešpats man įsakė.

32 Tai, kas liks nesuvalgyta,­sudeginkite.

33 Nuo palapinės įėjimo nesitraukite septynias dienas, kol pasibaigs jūsų pašventinimo laikas, nes jūs turite būti šventinami septynias dienas.

34 Tai, kas buvo padaryta šiandien, Viešpats įsakė atlikti jūsų sutaikinimui.

35 Todėl septynias dienas ir septynias naktis pasilikite prie palapinės įėjimo atlikti Viešpaties sargybą, kad nemirtumėte, nes taip man įsakė Viešpats”.

36 Aaronas ir jo sūnūs darė visa, ką Viešpats įsakė Mozei.

   

Ze Swedenborgových děl

 

Arcana Coelestia # 5068

Prostudujte si tuto pasáž

  
/ 10837  
  

5068. The reason the Lord calls Himself 'the King' in the following words - 'When the Son of Man comes in His glory, He will sit on the throne of [His] glory.....Then the King will say to them' - is that the Lord's kingly rule is Divine Truth, on which judgement is based and in accordance with which it is executed. But the basis and execution of judgement in the case of the good is different from what it is with the evil. Because the good have accepted Divine Truth, the basis on which they are judged is good, and so mercy; but because the evil have not accepted Divine Truth, the basis of their judgement is truth, but not mercy, for the reason that they have cast mercy aside and as a consequence are constantly casting it aside in the next life. The acceptance of Divine Truth implies not only possessing faith but also expressing that faith in action, that is, making what doctrine teaches a matter of life. These are the reasons why the Lord calls Himself 'the King'. The Lord's kingly rule consists in Divine Truth, see 1728, 2015(end), 3009, 3670, 4581, 4966.

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.