Bible

 

Leviticus 8

Studie

   

1 Viešpats kalbėjo Mozei:

2 “Imk Aaroną ir jo sūnus, jų apdarus, patepimo aliejaus, veršį aukai už nuodėmę, du avinus ir pintinę neraugintos duonos

3 ir sušauk izraelitų susirinkimą prie Susitikimo palapinės įėjimo”.

4 Mozė padarė, kaip Viešpats liepė. Sušaukęs izraelitus prie palapinės įėjimo,

5 kalbėjo jiems: “Štai ką Viešpats įsakė padaryti”.

6 Mozė, pašaukęs Aaroną bei jo sūnus, apiplovė juos vandeniu,

7 apvilko Aaroną drobine jupa, apjuosė juosta, aprengė mėlyna tunika, uždėjo efodą ir sujuosė jį efodo juosta, kad efodas laikytųsi ant jo,

8 uždėjo ant efodo krūtinės skydelį, į kurį įdėjo Urimą ir Tumimą.

9 Galvą pridengė mitra ir ant jos, ties kakta, pritaisė auksinę plokštelę, šventą vainiką, kaip Viešpats įsakė Mozei.

10 Po to Mozė ėmė patepimo aliejaus, juo patepė palapinę ir visus jos daiktus.

11 Apšlakstė aukurą aliejumi septynis kartus ir patepė visus jo reikmenis; be to, pašventino ir patepė aliejumi praustuvę ir jos stovą.

12 Ir užpylė Aaronui ant galvos patepimo aliejaus, kad pateptų ir pašventintų jį.

13 Atvedęs jo sūnus, apvilko drobinėmis jupomis, sujuosė juostomis ir uždėjo gobtuvus, kaip Viešpats įsakė Mozei.

14 Tada atvedė veršį aukai už nuodėmę. Aaronas ir jo sūnūs uždėjo aukai ant galvos rankas.

15 Mozė papjovė jį, paėmęs jo kraujo, pamirkė pirštą ir patepė aukuro ragus; apvalęs ir pašventinęs aukurą, išpylė likusį kraują jo papėdėje;

16 vidurių taukus, kepenų tinklelį ir abu inkstus su jų taukais sudegino ant aukuro,

17 o veršio odą, mėsą ir mėšlus sudegino už stovyklos, kaip Viešpats įsakė Mozei.

18 Mozė atvedė aviną deginamajai aukai. Aaronas ir jo sūnūs uždėjo jam ant galvos rankas.

19 Mozė jį papjovė ir, jo krauju apšlakstęs aukurą,

20 sukapojo aviną į gabalus; jo galvą, gabalus, taukus,

21 nuplautus vidurius ir kojas sudegino. Taip visas avinas buvo sudegintas, nes tai buvo deginamoji malonaus kvapo auka Viešpačiui, kaip Viešpats įsakė Mozei.

22 Paskui aukojo antrą aviną, įšventinimo aviną. Aaronas ir jo sūnūs uždėjo ant jo galvos rankas,

23 o Mozė jį papjovė. Jis jo krauju patepė dešinę Aarono ausį, dešinės rankos ir dešinės kojos nykštį.

24 Tada jis liepė prieiti ir Aarono sūnums. Patepęs papjautojo avino krauju kiekvieno jų dešinę ausį, dešinės rankos ir kojos nykščius, likusį kraują šlakstė aplink aukurą.

25 Taukus, uodegą, abu inkstus su taukais ir vidurių taukus, kepenų tinklelį ir dešinį petį atskyrė.

26 Iš neraugintos duonos pintinės, pastatytos Viešpaties akivaizdoje, ėmė neraugintos duonos, aliejumi apšlakstytą paplotį bei ragaišį, padėjo ant taukų ir avino dešiniojo peties

27 ir viską padavė Aaronui ir jo sūnums; jie visa tai, pasiūbavę Viešpaties akivaizdoje,

28 grąžino Mozei, kuris tai sudegino ant deginamųjų aukų aukuro. Tai buvo įšventinimo auka, kad būtų malonus aukos kvapas Viešpačiui.

29 Mozė, pasiūbavęs įšventinimo avino krūtinę Viešpaties akivaizdoje, pasiėmė ją kaip jam Viešpaties skirtą aukos dalį.

30 Mozė, paėmęs patepimo aliejaus ir buvusio ant aukuro kraujo, šlakstė Aarono ir jo sūnų apdarus, taip pašventindamas Aaroną, jo drabužius, jo sūnus ir sūnų drabužius.

31 Ir Mozė tarė Aaronui ir jo sūnums: “Virkite mėsą prie Susitikimo palapinės įėjimo ir valgykite ją su duona, kuri yra įšventinimo pintinėje, kaip Viešpats man įsakė.

32 Tai, kas liks nesuvalgyta,­sudeginkite.

33 Nuo palapinės įėjimo nesitraukite septynias dienas, kol pasibaigs jūsų pašventinimo laikas, nes jūs turite būti šventinami septynias dienas.

34 Tai, kas buvo padaryta šiandien, Viešpats įsakė atlikti jūsų sutaikinimui.

35 Todėl septynias dienas ir septynias naktis pasilikite prie palapinės įėjimo atlikti Viešpaties sargybą, kad nemirtumėte, nes taip man įsakė Viešpats”.

36 Aaronas ir jo sūnūs darė visa, ką Viešpats įsakė Mozei.

   

Ze Swedenborgových děl

 

Apocalypse Revealed # 278

Prostudujte si tuto pasáž

  
/ 962  
  

278. Which are the prayers of the saints. This symbolizes thoughts that are matters of faith springing from affections that are matters of charity in people who worship the Lord in accord with spiritual goods and truths.

Prayers mean matters having to do with faith in people who pour forth prayers, and at the same time matters having do to with charity, since without these, prayers are not prayers but empty sounds.

That saints symbolize people who are impelled by spiritual goods and truths may be seen in no. 173 above.

Burnings of incense are called the prayers of the saints because fragrant aromas correspond to affections for goodness and truth. That is why reference is made so often in the Word to a pleasing aroma or a restful aroma to Jehovah, as in Exodus 29:18, 25, 41, Leviticus 1:9, 13, 17; 2:2, 9, 12; 3:5; 4:31; 6:15, 21; 8:28; 23:13, 18; 26:31, Numbers 28:6, 8, 13; 15:3; 29:2, 6, 8, 13, 36, Ezekiel 20:41, Hosea 14:7.

Prayers called incense have the same symbolic meaning in the following verses in the book of Revelation:

(An angel, standing at the altar,) having a golden censer..., was given much incense, that he should offer it with the prayers of all the saints upon the golden altar... And the smoke of the incense, with the prayers of the saints, ascended before God from the angel's hand. (Revelation 8:3-4)

And in the book of Psalms:

Give ear to my voice... My prayers are accepted as incense before You... (Psalms 141:1-2)

  
/ 962  
  

Many thanks to the General Church of the New Jerusalem, and to Rev. N.B. Rogers, translator, for the permission to use this translation.