Bible

 

Leviticus 4

Studie

   

1 Viešpats kalbėjo Mozei:

2 “Sakyk izraelitams: ‘Jei kas dėl nežinojimo sulaužytų Dievo įsakymą ir nusikalstų, padarydamas, kas uždrausta,

3 tai, jei taip nusidėtų pateptasis kunigas ir užtrauktų kaltę tautai, jis aukos už savo nuodėmę Viešpačiui sveiką veršį.

4 Jis atves jį prie Susitikimo palapinės durų Viešpaties akivaizdon, uždės ranką ant galvos ir jį papjaus.

5 Pateptasis kunigas, pasiėmęs veršio kraują, įneš Susitikimo palapinėn.

6 Padažęs pirštą kraujyje, juo pašlakstys septynis kartus Viešpaties akivaizdoje uždangą prieš Švenčiausiąją

7 ir tuo pačiu krauju pateps ragus Viešpaties smilkalų aukuro, kuris yra Susitikimo palapinėje; visą likusį kraują išlies deginamųjų aukų aukuro papėdėje prie palapinės.

8 Už nuodėmę jis aukos veršio vidurių taukus,

9 abu inkstus, ant jų ir prie paslėpsnių esančius taukus ir kepenų tinklelį.

10 Visa tai kunigas sudegins ant deginamųjų aukų aukuro.

11 Odą, visą mėsą su galva ir kojomis, vidurius ir mėšlą

12 išgabens už stovyklos į nesuteptą vietą, kur paprastai išpilami aukų pelenai, padės ant malkų krūvos ir sudegins toje vietoje, kur išpilami pelenai.

13 Jei Izraelio tauta dėl nežinojimo nusikalstų Dievui ir nesąmoningai sulaužytų Viešpaties įsakymą, darydama tai, ko neturėtų daryti,

14 bet vėliau suprastų savo kaltę, aukos už savo nusidėjimą veršį. Jį atves prie Susitikimo palapinės įėjimo.

15 Tautos vyresnieji uždės rankas ant veršio galvos Viešpaties akivaizdoje ir papjaus veršį Viešpaties akivaizdoje.

16 Pateptasis kunigas įneš jo kraują Susitikimo palapinėn

17 ir, padažęs pirštą, septynis kartus šlakstys Viešpaties akivaizdoje prieš uždangą;

18 ir tuo pačiu krauju pateps Viešpaties akivaizdoje Susitikimo palapinėje esančio aukuro ragus. Likusį kraują išlies deginamųjų aukų aukuro, kuris yra prie Susitikimo palapinės įėjimo, papėdėje.

19 Veršio taukus sudegins ant aukuro;

20 padarys visa tai, kas daroma aukojant veršį aukai už nuodėmę. Kunigas juos sutaikys, ir Viešpats jiems atleis.

21 Patį veršį išgabens už stovyklos ir sudegins kaip anksčiau minėtąjį veršį, nes jis yra auka už tautos nuodėmę.

22 Jei kunigaikštis nežinodamas sulaužytų kokį nors Viešpaties įstatymą,

23 bet paskui suprastų savo nuodėmę, jis aukos Viešpačiui sveiką ožį kaip auką už nuodėmę.

24 Jis uždės ranką ant jo galvos ir jį papjaus toje vietoje, kur paprastai aukojamos deginamosios aukos Viešpaties akivaizdoje, nes tai yra auka už nuodėmę.

25 Kunigas padažys pirštą aukos kraujyje ir juo pateps deginamųjų aukų aukuro ragus. Likusį kraują išlies jo papėdėje.

26 Taukus sudegins ant aukuro, kaip tai daroma su padėkos aukomis. Kunigas įvykdys sutaikinimą už jį dėl jo nuodėmės, ir jam bus atleista.

27 Jei kas iš eilinių žmonių nusidėtų nežinodamas ir padarytų, kas uždrausta Viešpaties įstatymu,

28 o vėliau suprastų savo nuodėmę, jis aukos sveiką ožką.

29 Jis uždės ranką ant gyvulio galvos, jį papjaus ir aukos deginamųjų aukų vietoje.

30 Kunigas, padažęs pirštą aukos kraujyje, juo pateps deginamųjų aukų aukuro ragus, o likusį kraują išlies aukuro papėdėje.

31 Po to, paėmęs visus taukus, sudegins juos ant aukuro, kaip tai daroma su padėkos aukomis, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui. Kunigas sutaikins jį, ir jam bus atleista.

32 O jei auka už nuodėmę bus iš avių, tai ji turi būti sveika.

33 Jis uždės ranką ant jos galvos ir papjaus ją toje vietoje, kur paprastai pjaunamos deginamosios aukos.

34 Kunigas pateps deginamųjų aukų aukuro ragus savo pirštu, padažytu aukos kraujyje. Likusį kraują išlies aukuro papėdėje.

35 Visus taukus, kaip tai daroma su padėkos auka, sudegins ant aukuro Viešpačiui; taip sutaikins jį su Viešpačiu, ir jo nuodėmė bus jam atleista”.

   

Ze Swedenborgových děl

 

Arcana Coelestia # 2786

Prostudujte si tuto pasáž

  
/ 10837  
  

2786. 'And went to the place of which God had told him' means the state at that time according to perception. This is clear from the meaning of 'place' as state, dealt with in 1273-1277, 1376-1381, 2625, and from the meaning of 'God's telling him' as perceiving from the Divine, dealt with in 2769, 2778. As regards the state itself, this is described in the present verse - the state which the Lord assumed when undergoing temptations, here that state when He underwent the severest and inmost temptations. The preliminary preparation for that state consisted in His entering a state of peace and innocence, and also in the preparation by Him of His natural man, and of His rational man too, so that these might serve the Divine Rational, to which He joined the merit of righteousness, and by doing these things raising Himself up.

[2] These matters cannot possibly be explained intelligibly or presented to the thought of anyone who does not know that many states exist together simultaneously, yet distinct and separate from one another, and who also does not know what a state of peace and innocence is, what the natural man is, and what the rational man is, as well as what the merit of righteousness is. He must first have a distinct idea of all of these, and must also know that from the Divine the Lord was able to bring Himself into whatever states He pleased, and that He prepared Himself to enter temptation by bringing about many states. Although these matters are with man enveloped in obscurity like that of night, they are bathed in light like that of day with the angels; for the angels, dwelling in the light of heaven flowing from the Lord, see countless things - each distinctly - within those matters and others like them, and from the affection flowing in at the same time experience indescribable joy. From this it may become clear how far removed man's ability to understand and perceive is from angels' ability to do so.

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.