¹ “Nedirbkite sau stabų nei drožinių, nestatykite savo žemėje statulų nei akmeninių atvaizdų ir jų negarbinkite, nes Aš esu Viešpats, jūsų Dievas.

² Švęskite sabatus ir gerbkite mano šventyklą. Aš esu Viešpats.

³ Jei elgsitės pagal mano įstatymus, laikysitės jų ir juos vykdysite,

⁴ duosiu jums lietaus tinkamu metu, ir žemė duos derlių, ir medžiai bus pilni vaisių.

⁵ Javų kūlimas tęsis ligi vynuogių rinkimo ir vynuogių rinkimas­ligi sėjos; valgysite duonos sočiai ir gyvensite saugiai krašte.

⁶ Aš duosiu taiką jūsų žemei ir jūs gulsite nieko nebijodami. Pašalinsiu plėšriuosius žvėris ir karo nebus jūsų krašte.

⁷ Vysite priešus, ir jie kris jūsų akivaizdoje.

⁸ Penkiese vysite šimtą, ir šimtas­dešimt tūkstančių; jūsų priešai kris nuo kardo.

⁹ Aš pažvelgsiu į jus, padarysiu jus vaisingus ir padauginsiu jus. Aš patvirtinsiu su jumis savo sandorą.

¹⁰ Metų derliaus užteks iki naujos pjūties; likutį turėsite pašalinti, kad turėtumėte vietos naujam derliui.

¹¹ Gyvensiu tarp jūsų ir mano siela nesibjaurės jumis.

¹² Vaikščiosiu tarp jūsų ir būsiu jūsų Dievas, o jūs būsite mano tauta.

¹³ Aš, Viešpats, jūsų Dievas, kuris jus išvedžiau iš Egipto žemės, kad nevergautumėte. Aš sutraukiau jūsų jungo pančius, kad jūs vaikščiotumėte atsitiesę.

¹⁴ O jei manęs neklausysite ir nevykdysite mano įsakymų,

¹⁵ niekinsite mano įstatymus, nenorėdami daryti to, kas mano įsakyta, ir taip sulaužysite mano sandorą,

¹⁶ štai ką Aš jums padarysiu: išgąstis ir ligos apakins ir naikins jus. Veltui sėsite, nes derlių suvalgys jūsų priešai.

¹⁷ Atgręšiu į jus savo veidą, ir jūs būsite žudomi savo priešų akivaizdoje. Jus pavergs tie, kurių jūs nekenčiate, ir jūs bėgsite niekam jūsų nevejant.

¹⁸ O jei ir tada neklausysite, padidinsiu jums bausmę septyneriopai

¹⁹ ir palaušiu jūsų išdidumą. Dangų virš jūsų padarysiu kaip geležį ir žemę­kaip varį.

²⁰ Niekais nueis jūsų darbas: žemė neduos derliaus ir medžiai neneš vaisių.

²¹ Jei ir toliau man priešinsitės ir nenorėsite klausyti, dar septyneriopai padidinsiu jums bausmę pagal jūsų nuodėmes.

²² Siųsiu laukinius žvėris, ir jie žudys jūsų vaikus ir gyvulius taip, kad keliai ištuštės.

²³ O jei ir tada nesikeisite ir vis priešinsitės,

²⁴ tai ir Aš jums priešinsiuos ir bausiu jus dar septynis kartus stipriau;

²⁵ leisiu kardui naikinti jus už sandoros laužymą. Kai subėgsite į miestus, siųsiu marą, ir jūs būsite priversti pasiduoti priešui.

²⁶ Kai Aš sulaužysiu jūsų duonos ramstį, dešimt moterų keps duoną vienoje krosnyje ir dalins ją pagal svorį; valgysite ir nepasisotinsite.

²⁷ O jei ir tada manęs neklausysite ir priešinsitės,

²⁸ tai mano bausmė bus dar septyneriopai didesnė negu anksčiau.

²⁹ Tada jūs valgysite savo sūnų ir dukterų kūnus.

³⁰ Išardysiu jūsų stabų garbinimo aukštąsias vietas ir numesiu jūsų lavonus ant jūsų stabų liekanų, ir bjaurėsiuos jumis.

³¹ Jūsų miestus paversiu tyrais, šventyklas padarysiu tuščias ir daugiau nebepriimsiu jūsų aukų.

³² Sunaikinsiu jūsų kraštą taip, kad net jūsų priešai, kurie jame gyvens, stebėsis.

³³ Karais jus išsklaidysiu tarp tautų; jūsų kraštas bus paverstas dykuma, miestai sugriauti.

³⁴ Tada žemė džiaugsis sabato poilsiu, kai bus apleista jums esant priešų žemėje.

³⁵ Ji ilsėsis, kol bus apleista, nes nepailsėjo jūsų sabato metu, kai joje gyvenote.

³⁶ Priešų krašte išlikusiųjų širdis pripildysiu baime; juos gąsdins krintančio lapo šlamėjimas ir jie bėgs kaip nuo kardo niekam nesivejant,

³⁷ ir sukniubs vieni ant kitų, lyg bėgdami iš kovos lauko. Niekas iš jūsų nedrįs priešintis,

³⁸ žūsite išsklaidyti priešų tautose, ir svetima žemė jus sunaikins.

³⁹ Išlikusieji merdės priešų žemėje ir kentės už savo tėvų ir savąsias nuodėmes,

⁴⁰ kol neišpažins savųjų ir savo tėvų nedorybių ir nusikaltimų ir kad jie priešinosi man,

⁴¹ už ką Aš priešinausi jiems ir išvedžiau juos į priešų žemę. Jei jų neapipjaustytos širdys nusižemins ir priims bausmę už savo kaltes,

⁴² Aš prisiminsiu sandorą, kurią padariau su Jokūbu, Izaoku ir Abraomu, ir prisiminsiu žemę,

⁴³ kuri jų palikta džiaugiasi sabato poilsiu. Jie gi atsitrauks nuo savo nuodėmių, kai supras, kad buvo atmetę mano įsakymus ir paniekinę įstatymus.

⁴⁴ Tačiau, jiems esant priešų žemėje, Aš neišsižadėsiu jų ir nesibjaurėsiu taip, kad jie būtų visiškai sunaikinti, ir savo sandoros su jais neišardysiu. Aš esu Viešpats, jų Dievas.

⁴⁵ Tada atsiminsiu dėl jų sandorą, kurią sudariau su jų protėviais, kai juos išvedžiau iš Egipto, kad būčiau jų Dievas, nes Aš esu Viešpats”.

⁴⁶ Šituos nuostatus ir įstatymus izraelitams Viešpats davė per Mozę Sinajaus kalne.

¹ “Pasižadėjau niekada geisdamas nežiūrėti į mergaitę.

² Kokia yra man Dievo skirta dalia? Ką paveldėsiu iš aukštybių nuo Visagalio?

³ Ar žlugimas neskirtas nedorėliui ir pasmerkimas piktadariui?

⁴ Jis juk mato visus mano kelius ir skaičiuoja mano žingsnius.

⁵ Ar aš kada vaikščiojau tuštybėje ir ar mano koja skubėjo į apgaulę?

⁶ Tegul pasveria mane teisingomis svarstyklėmis ir Dievas žinos mano nekaltumą.

⁷ Jei mano žingsnis nukrypo nuo kelio, jei mano širdis sekė paskui akis, jei mano rankos nešvarios,

⁸ tada, ką pasėsiu, tegul naudoja kiti ir mano palikuonys tebūna išrauti su šaknimis.

⁹ Jei mano širdis geidė moters ir jei tykojau prie savo artimo durų,

¹⁰ tai mano žmona tegul mala kitam ir kitas tegul pasilenkia virš jos.

¹¹ Tai begėdiškas nusikaltimas, kuris turi būti baudžiamas teismo;

¹² tai ugnis, naikinanti viską, kuri išrautų visas mano gėrybes.

¹³ Jei aš nepaisiau savo tarno ar tarnaitės teisių, kai jie ginčijosi su manimi,

¹⁴ tai ką darysiu, kai Dievas pakils? Ką Jam atsakysiu, kai Jis aplankys mane?

¹⁵ Ar ne Tas, kuris padarė mane įsčiose, padarė ir juos? Ar ne vienas sutvėrė mus įsčiose?

¹⁶ Ar aš neišpildžiau beturčio noro ir našlės prašymo?

¹⁷ Ar aš vienas valgiau ir nedaviau našlaičiui?

¹⁸ Nuo savo jaunystės aš auginau jį ir nuo savo gimimo padėdavau našlėms.

¹⁹ Ar aš elgetai nedaviau drabužio ir beturčiui kuo apsikloti?

²⁰ Ar jis nelinkėjo man laimės, susišildęs mano avių vilnomis?

²¹ Jei pakėliau ranką prieš našlaitį, matydamas vartuose man pritariančius,

²² tai tegul mano petys išnyra ir ranka tebūna sulaužyta.

²³ Dievo bausmės aš bijojau ir Jo didybės akivaizdoje negalėčiau pakelti.

²⁴ Ar pasitikėjau auksu ir sakiau grynam auksui: ‘Tu mano viltis’?

²⁵ Ar džiaugiausi dideliais turtais, mano rankų sukauptais?

²⁶ Ar man žvelgiant į šviečiančią saulę ir į keliaujantį mėnulį,

²⁷ mano širdis buvo slapta suvedžiota, ar aš bučiavau savo ranką?

²⁸ Tai būtų nusikaltimas, už kurį reikėtų bausti teisme, nes būčiau išsigynęs Dievo, kuris yra aukštybėse.

²⁹ Ar aš džiaugiausi manęs nekenčiančio nelaime ir nesėkme?

³⁰ Aš neleidau savo lūpoms nusidėti, nelinkėjau prakeikimo jo sielai.

³¹ Mano palapinės vyrai sakė: ‘Ar yra tokių, kurie būtų nepasisotinę jo maistu?’

³² Gatvėje nenakvojo joks ateivis; keleiviui aš atidarydavau duris.

³³ Aš nedangsčiau savo nuodėmių kaip Adomas ir neslėpiau savo kalčių;

³⁴ nebijojau minios, artimųjų panieka nebaugino manęs, nesėdėjau savo namuose ir netylėjau.

³⁵ O kad nors kas išklausytų mane! Štai mano parašas. Visagalis teatsako man, mano priešas teparašo knygą.

³⁶ Tikrai ją ant pečių užsidėčiau arba kaip karūną ant savo galvos.

³⁷ Aš skelbčiau Jam apie kiekvieną savo žingsnį, kaip kunigaikštis prie Jo ateičiau.

³⁸ Jei mano žemė šaukia prieš mane ir jos vagos skundžiasi,

³⁹ jei valgiau jos derlių neapmokėjęs ir jos darbininkams apsunkinau gyvenimą,

⁴⁰ tai kviečių vietoje tegul auga erškėčiai, o miežių vietoje­piktžolės”. Taip Jobas baigė savo kalbą.