Bible

 

Leviticus 23

Studie

   

1 Viešpats kalbėjo Mozei:

2 “Paskelbk izraelitams Viešpaties šventes, per kurias turite sušaukti susirinkimą.

3 Šešias dienas dirbkite; septintoji diena yra sabatas, skirta poilsiui ir šventam susirinkimui. Nieko nedirbkite tą dieną, nes tai yra sabatas Viešpačiui, kur jūs begyventumėte.

4 Šios yra iškilmingos Viešpaties šventės ir jas švęskite joms skirtu metu:

5 pirmo mėnesio keturioliktos dienos vakare yra Viešpaties Pascha,

6 o penkioliktą to paties mėnesio dieną yra Neraugintos duonos šventė Viešpačiui. Neraugintą duoną valgykite septynias dienas.

7 Pirmoji diena bus jums iškilmingiausia ir šventa. Tą dieną nedirbkite jokio darbo.

8 Septynias dienas aukokite Viešpačiui deginamąją auką. Septintoji susirinkimo diena bus iškilminga ir šventa; tą dieną neturite nieko dirbti”.

9 Viešpats kalbėjo Mozei:

10 “Sakyk izraelitams, kad, įėję į kraštą, kurį jiems duosiu, ir pradėję pjauti javus, atneštų pirmąjį pjūties pėdą kunigui,

11 kuris pirmą dieną po sabato siūbuos pėdą Viešpaties akivaizdoje, kad Jis būtų jums malonus.

12 Tą pačią dieną, kai pėdas siūbuojamas, papjaukite sveiką metinį avinėlį deginamajai aukai Viešpačiui.

13 Drauge su juo aukokite duonos auką iš dviejų dešimtųjų efos smulkių miltų, apšlakstytų aliejumi, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui; taip pat geriamajai aukai aukokite vyno ketvirtadalį hino.

14 Nei duonos, nei paskrudintų grūdų, nei kruopų nevalgykite, kol nepaaukosite Dievui. Tai amžinas įsakymas visoms kartoms, kur jūs begyventumėte.

15 Atskaitykite septynias savaites po to sabato, pradėdami pirmąja diena, kai atnešėte aukoti pirmąją derliaus pėdą.

16 Penkiasdešimtąją dieną­pirmąją dieną po septinto sabato­vėl aukokite Viešpačiui duonos auką.

17 Iš savo gyvenviečių atneškite du raugintos duonos kepalus, iškeptus iš dviejų dešimtųjų efos smulkių miltų; tai yra pirmieji vaisiai Viešpačiui.

18 Kartu su duonos kepalais aukokite septynis sveikus metinius avinėlius, vieną veršį ir du avinus,­tai bus deginamoji auka Viešpačiui, drauge su duonos ir geriamąja auka, kad būtų malonus kvapas.

19 Aukokite taip pat ožį aukai už nuodėmę ir du metinius avinėlius padėkos aukai.

20 Kunigas juos siūbuos drauge su pirmųjų vaisių duonos kepalais Viešpaties akivaizdoje; po to visa tai bus šventa ir priklausys kunigams.

21 Paskelbkite šitą dieną iškilminga ir šventa susirinkimo diena; tą dieną nedirbkite jokio darbo. Tai bus amžinas įstatymas visoms jūsų kartoms, kur jūs begyventumėte.

22 Pjaudami savo javus, nenupjaukite jų iki lauko krašto ir nerinkite nukritusių varpų; jas palikite beturčiams ir ateiviams. Aš esu Viešpats, jūsų Dievas”.

23 Viešpats kalbėjo Mozei:

24 “Sakyk izraelitams, kad septinto mėnesio pirmoji diena bus jums iškilminga poilsio diena­sabatas. Trimitų garsai jums tai primins, ji bus švento susirinkimo diena.

25 Nedirbkite tą dieną jokio darbo ir aukokite Viešpačiui deginamąją auką”.

26 Viešpats kalbėjo Mozei:

27 “Dešimtoji to paties mėnesio diena bus iškilminga sutaikinimo diena. Tai bus švento susirinkimo diena; varginkite savo sielas tą dieną ir aukokite Viešpačiui deginamąją auką.

28 Jokio darbo nedirbkite, nes tai sutaikinimo diena, kad jūs būtumėte sutaikinti su Viešpačiu, jūsų Dievu.

29 Kiekvienas žmogus, kuris nevargintų savo sielosdieną, bus išnaikintas iš savo tautos.

30 Kas dirbtų bet kokį darbą tą dieną, bus išnaikintas iš savo tautos.

31 Todėl nieko tą dieną nedirbkite. Tai bus amžinas įstatymas visoms jūsų kartoms, kur jūs begyventumėte.

32 Tai bus jums poilsio sabatas, kurio metu varginsite savo sielas. Nuo devintos mėnesio dienos vakaro iki kito vakaro švęsite sabatą”.

33 Viešpats kalbėjo Mozei:

34 “Sakyk izraelitams, kad nuo penkioliktos to paties mėnesio dienos septynias dienas truks Palapinių šventė.

35 Pirmoji diena bus iškilminga ir šventa; tą dieną nedirbsite jokio darbo.

36 Septynias dienas aukosite Viešpačiui deginamąsias aukas. Aštuntoji diena bus šventa. Tuomet aukosite Viešpačiui deginamąją auką, nes tai susirinkimo diena; nedirbsite tą dieną jokio darbo.

37 Šitos yra Viešpačiui skirtos šventės, per kurias sušauksite šventą susirinkimą ir aukosite Viešpačiui deginamąsias, duonos ir geriamąsias aukas, kiekvieną jai nustatytu metu,

38 neskaitant sabato, įžado ir laisvos valios aukų, kurias atnešate Viešpačiui.

39 Taigi nuo septinto mėnesio penkioliktos dienos, kai surinksite visą savo laukų derlių, paskirkite Viešpaties garbei septynias dienas; pirmoji ir aštuntoji diena bus sabatas.

40 Pirmą dieną imkite gražiausių medžių vaisių, palmių šakelių, lapuoto medžio ir paupio gluosnių šakų ir linksminkitės Viešpaties, jūsų Dievo, akivaizdoje.

41 Kasmet iškilmingai švęskite Viešpačiui septynias dienas; tai bus amžinas įstatymas jūsų kartoms. Tą šventę švęskite septintą mėnesį.

42 Visi izraelitai turi gyventi palapinėse septynias dienas,

43 kad jūsų palikuonys žinotų, jog buvau apgyvendinęs izraelitus palapinėse, kai juos išvedžiau iš Egipto žemės. Aš Viešpats, jūsų Dievas”.

44 Taip Mozė paskelbė izraelitams šventes Viešpaties garbei.

   

Ze Swedenborgových děl

 

Arcana Coelestia # 10022

Prostudujte si tuto pasáž

  
/ 10837  
  

10022. 'Before the tent of meeting' means to purification, the reception of truth from heaven, and the joining of it to good. This is clear from the representation of 'the tent of meeting' as heaven where the Lord is, dealt with in 9457, 9481, 9485. The reason why purification, the implantation of truth, and the joining of it to good are also meant here is that the young bull was led to that place to be sacrificed, and by sacrifices not only purification but also the implantation of truth and good and joining together of them are meant. For sacrifices represented purifications from evils and falsities, and expiations, see 9990, 9991, and the place before the tent, called its door, represented the joining together of truth and good, which is called the heavenly marriage, 10001. So it is then that 'you shall bring the young bull near before the tent of meeting' means the time when the external or natural man, as this exists in its infancy, applies itself to being purified from evils and falsities, and so to receiving truth from heaven and joining it to good.

[2] Since sacrifices and burnt offerings are the subject in what follows directly after this in the present chapter, what was represented by them in general must be stated. Burnt offerings and sacrifices in general represented purification from evils and falsities; and since purification was represented, so too was the implantation of goodness and truth from the Lord, and also the joining together of them. For when a person has been purified from evils and falsities, which is brought about by the removal of them, goodness and truth from the Lord flow in; and to the extent that goodness and truth flow in, in that state, they are implanted and joined together. For the Lord is unceasingly present with goodness and truth with every person, but He is received only to the extent that evils and falsities are removed, thus to the extent that the person is purified from them. The joining together of truth and good is regeneration. From this it may be seen what burnt offerings and sacrifices in general represented; but what each represented specifically is clear from the different kinds of living creatures that were sacrificed.

[3] Because these three - purification from evils and falsities, the implantation of truth and good, and the joining together of them - were represented by sacrifices and burnt offerings, all worship springing from the truth of faith and the good of love is also meant by them, 6905, 8680, 8936; for the end in view of all worship is that a person may be purified from evils and falsities, consequently that he may have forms of goodness and truth from the Lord implanted in him, and so may be regenerated, which is accomplished by the joining together of that goodness and truth. These joined together constitute heaven or the Lord's kingdom with a person.

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.