¹ Debora ir Abinoamo sūnus Barakas tą dieną giedojo:

² “Šlovinkite Viešpatį, nes Izraelis atkeršijo, kai žmonės noriai aukojosi.

³ Išgirskite, karaliai, klausykitės, kunigaikščiai! Aš giedosiu Viešpačiui ir girsiu Viešpatį, Izraelio Dievą!

⁴ Viešpatie, Tau išeinant iš Seyro ir žygiuojant iš Edomo laukų, žemė drebėjo, dangūs verkė ir iš debesų lašėjo vanduo.

⁵ Kalnai tirpo prieš Viešpatį, net Sinajus Viešpaties, Izraelio Dievo, akivaizdoje.

⁶ Anato sūnaus Šamgaro ir Jaelės dienomis keliai ištuštėjo ir keliautojai pasuko aplinkiniais keliais.

⁷ Gyventojai kaimuose nyko, kol aš, Debora, iškilau kaip motina Izraelyje.

⁸ Jie pasirinko naujus dievus, ir kilo karas prie jų vartų. Ar buvo skydas arba ietis tarp keturiasdešimties tūkstančių izraelitų?

⁹ Mano širdis palinkusi prie Izraelio vadovų, kurie noriai aukojasi už tautą! Girkite Viešpatį,

¹⁰ kurie jojate ant baltų asilų, sėdite ant brangių kilimų ir einate keliu.

¹¹ Toli nuo šaulių balsų, prie vandens šulinių skelbkite Viešpaties teisius darbus, kuriuos Jis padarė Izraelio kaimams. Tada Viešpaties tauta nusileido prie vartų.

¹² Pabusk, pabusk, Debora! Pabusk, pabusk ir giedok giesmę! Pakilk, Barakai, Abinoamo sūnau, vesk savo belaisvius!

¹³ Tam, kuris pasiliko, Jis atidavė valdyti kilniuosius tautoje. Viešpats pavedė man valdyti galinguosius.

¹⁴ Būriai iš Efraimo, gyveną Amaleko krašte, atėjo paskui Benjamino būrius, taip pat Machyro valdytojai ir Zabulono raštininkai.

¹⁵ Isacharo kunigaikščiai su Debora ir Baraku skubėjo į slėnį. ubenas buvo pasidalinęs.

¹⁶ Ko pasilikai tarp avių gardų ir klausai kaimenės bliovimo? ubeno pulkuose kilo nesutarimai.

¹⁷ Gileadas pasiliko anapus Jordano, Danas­prie laivų, o Ašeras liko ant jūros kranto.

¹⁸ Bet Zabulono ir Neftalio vyrai statė mirties pavojun savo gyvybes aukštumose.

¹⁹ Kanaano karaliai kariavo Taanache, prie Megido vandenų; sidabro grobio jie negavo.

²⁰ Ir dangaus žvaigždės kovojo su Sisera.

²¹ Kišono upė nunešė juos. Mano siela, tu pamynei jėgą.

²² Žirgams kanopos sutrupėjo nuo bėgimo, kai bėgo jų galingieji.

²³ Viešpaties angelas tarė: ‘Prakeikite Merozą, prakeikite jo gyventojus, nes jie neatėjo Viešpačiui į pagalbą kovoje su galiūnais’.

²⁴ Kainito Hebero žmona Jaelė palaiminta labiau už visas moteris, labiau už visas moteris savo palapinėje.

²⁵ Vandens jis prašė, bet ji davė jam pieno, brangiame dubenyje ji atnešė sviesto.

²⁶ Į savo ranką ji paėmė kuolelį, o į savo dešinę­darbininkų kūjį. Ji užmušė Siserą, sutriuškino jo galvą ir pervėrė jam smilkinius.

²⁷ Prie jos kojų jis susmuko, parkrito ir gulėjo, prie jos kojų susmuko, parkrito. Kur jis susmuko, ten parkrito negyvas.

²⁸ Pro lango groteles žiūrėjo Siseros motina, laukdama jo grįžtant: ‘Kodėl taip ilgai neparvažiuoja jo kovos vežimas? Kodėl užtrunka jo kovos vežimo ratai?’

²⁹ Jos išmintingosios moterys jai sakė, o motina pakartojo jų žodžius:

³⁰ ‘Tikrai jie dalinasi grobį: po vieną, o gal po dvi mergaites kiekvienam vyrui. Margi grobio audiniai Siserai. Iš abiejų pusių išsiuvinėti audiniai jo kaklui’.

³¹ Sunaikink visus savo priešus, Viešpatie! Tave mylintieji tebūna kaip saulė, tekanti savo jėgoje”. Kraštas ilsėjosi keturiasdešimt metų.