¹ Atskiros Judo giminės šeimos burtų keliu gavo žemes iki Cino dykumos, siekiančias Edomą pietuose.

² Jų siena prasideda nuo Sūriosios jūros į pietus,

³ nuo Akrabimo kalvų tęsiasi iki Cino pietuose, pro Kadeš Barnėją į Hecroną, pakyla į Adarą ir pasisuka į Karką.

⁴ Iš čia į Acmoną ir pasiekia Egipto upę, ja siena pasiekia jūrą. Šita yra pietinė siena.

⁵ O rytinė siena­Sūrioji jūra iki Jordano žiočių. Šiaurinė siena prasideda nuo jūros įlankos ir Jordano žiočių.

⁶ Paskui siena pakyla į Bet Hoglą, o nuo Bet Arabos tęsiasi į šiaurę. Toliau siena siekia ubeno sūnaus Bohano akmenį.

⁷ Iš Achoro slėnio kyla į Debyrą, nukrypdama Gilgalos link priešais Adumimo pakilimą, kuris yra į pietus nuo slėnio, ir eina į Saulės šaltinius iki En ogelio versmių.

⁸ Iš ten siena tęsiasi į Hinomo slėnį pro jebusiečių miestą Jeruzalę. Nuo čia ji kyla į viršūnę kalno, kuris yra į vakarus nuo Hinomo slėnio, gale efajų slėnio šiaurėje,

⁹ ir pasisuka nuo kalno viršūnės į Neftoachą­Vandenų versmę, ir prieina prie Efrono kalno miestų, paskui siena pasisuka į Baalą­ Kirjat Jearimą

¹⁰ ir nuo Baalo į vakarus į Seyro kalnyną; toliau į šiaurinį Jearimo kalnų šlaitą­Chesaloną, nusileidžia į Bet Šemešą ir tęsiasi iki Timnos.

¹¹ Siena, pasiekusi šiaurinio Ekrono ribas, pasisuka į Šikaroną, tęsiasi iki Baalo kalno, prieina prie Jabneelio ir baigiasi prie jūros.

¹² Vakarinė siena buvo Didžioji jūra. Tai yra Judo giminių teritorija.

¹³ Jefunės sūnui Kalebui jis davė dalį tarp Judo vaikų, kaip Viešpats įsakė Jozuei, Arbos, Anako tėvo, miestą, kuris yra Hebronas.

¹⁴ Kalebas išvarė iš ten tris Anako sūnus: Šešają, Ahimaną ir Talmają.

¹⁵ Iš ten Kalebas traukė prieš Debyrą; Debyras anksčiau vadinosi Kirjat Seferu.

¹⁶ Kalebas tarė: “Kas užims Kirjat Seferą, tam duosiu savo dukterį Achsą į žmonas”.

¹⁷ Kenazo, Kalebo brolio, sūnus Otnielis, jį užėmė ir gavo Kalebo dukterį Achsą.

¹⁸ Kai ji ištekėjo už jo, jis prikalbėjo ją prašyti savo tėvo dirbamos žemės. Jai atvykus ir nulipus nuo asilo, tėvas klausė: “Ko norėtum?”

¹⁹ Ji atsakė: “Tėve, palaimink mane! Tu davei man pietų žemės, duok man ir vandens versmių!” Jis davė jai aukštutines ir žemutines versmes.

²⁰ Šitas yra Judo giminės atskirų šeimų paveldėjimas.

²¹ Judo giminė savo žemėse pietuose, Edomo link, paveldėjo šiuos miestus: Kabceelį, Ederą, Jagūrą,

²² Kiną, Dimoną, Adadą,

²³ Kedešą, Hacorą, Itnaną,

²⁴ Zifą, Telemą, Bealotą,

²⁵ Hacor Hadatą, Kerijot Hecroną­Hacorą,

²⁶ Amamą, Šemą, Moladą,

²⁷ Hacar Gadą, Hešmoną, Bet Peletą,

²⁸ Hacar Šualą, Beer Šebą, Biziotiją,

²⁹ Baalą, Jimą, Ezemą,

³⁰ Eltoladą, Kesilą, Hormą,

³¹ Ciklagą, Madmaną, Sansaną,

³² Lebaotą, Šilhimą, Ainą ir imoną; iš viso dvidešimt devynis miestus su jų kaimais.

³³ Slėnyje: Eštaolą, Corą, Ašną,

³⁴ Zanoachą, En Ganimą, Tapuachą, Enamą,

³⁵ Jarmutą, Adulamą, Sochoją, Azeką,

³⁶ Šaaraimą, Aditaimą, Gederą ir Gederotaimą; iš viso keturiolika miestų su jų kaimais.

³⁷ Cenaną, Hadašą, Migdal Gadą,

³⁸ Dilaną, Micpę, Jokteelį,

³⁹ Lachišą, Bockatą, Egloną,

⁴⁰ Kaboną, Lachmasą, Kitlišą,

⁴¹ Gederotą, Bet Dagoną, Naamą ir Makedą; iš viso šešiolika miestų su jų kaimais.

⁴² Libną, Eterą, Ašaną,

⁴³ Iftachą, Ašną, Necibą,

⁴⁴ Keilą, Achzibą ir Marešą; iš viso devynis miestus su jų kaimais.

⁴⁵ Ekroną ir jo miestus bei kaimus

⁴⁶ nuo Ekrono iki jūros: visa, kas yra Ašdodo apylinkėje.

⁴⁷ Ašdodą, jo miestus ir kaimus; Gazą, jos miestus ir kaimus iki Egipto upės ir Didžiosios jūros kranto.

⁴⁸ O kalnyne: Šamyrą, Jatyrą, Sochoją,

⁴⁹ Daną, Kirjat Saną­Debyrą,

⁵⁰ Anabą, Eštemoją, Animą,

⁵¹ Gošeną, Holoną ir Giloją; iš viso vienuolika miestų su jų kaimais.

⁵² Arabą, Dūmą, Esaną,

⁵³ Janumą, Bet Tapuchą, Afeką,

⁵⁴ Humtą, Kirjat Arbą­Hebroną, Ciorą; iš viso devynis miestus su jų kaimais.

⁵⁵ Maoną, Karmelį, Zifą, Jutą,

⁵⁶ Jezreelį, Jorkoamą, Zanoachą,

⁵⁷ Kainą, Gibėją ir Timną; iš viso dešimt miestų su jų kaimais.

⁵⁸ Halhulą, Bet Cūrą, Gedorą,

⁵⁹ Maaratą, Bet Anotą ir Eltekoną; iš viso šešis miestus su jų kaimais.

⁶⁰ Kirjat Baalą­Kirjat Jearimą ir abą; iš viso du miestus su jų kaimais.

⁶¹ Dykumoje: Bet Arabą, Midiną, Sechachą,

⁶² Nibšaną, Druskos miestą ir En Gedį; iš viso šešis miestus su jų kaimais.

⁶³ Tačiau jebusiečių, Jeruzalės gyventojų, Judo giminė neįstengė išvaryti; jebusiečiai liko gyventi Jeruzalėje iki šios dienos.

¹ Tuo metu, kai Izraelyje nebuvo karaliaus, vienas levitas gyveno kaip ateivis Efraimo kalnyno pakraštyje. Jis turėjo sugulovę iš Judo Betliejaus.

² Sugulovė buvo jam neištikima. Ji pabėgo nuo jo į savo tėvo namus, į Judo Betliejų, ir buvo ten keturis mėnesius.

³ Jos vyras, nuėjęs į jos tėvo namus, maloniai kalbėjo su ja ir norėjo parsivesti ją atgal. Jis buvo pasiėmęs savo tarną ir porą asilų. Merginos tėvas džiaugėsi jį sutikdamas.

⁴ Uošvis užlaikė jį, ir jis pasiliko ten tris dienas. Jie valgė, gėrė ir nakvojo.

⁵ Ketvirtą dieną, atsikėlę anksti rytą, jie ruošėsi keliauti. Merginos tėvas sakė savo žentui: “Pavalgyk, o paskui galėsite keliauti”.

⁶ Jie abu valgė ir gėrė. Po to merginos tėvas tarė: “Pasilik nakčiai! Tegul pasidžiaugia tavo širdis”.

⁷ Jis norėjo keliauti, bet uošvis jį perkalbėjo, kad jis pasiliktų nakvoti.

⁸ Penktąją dieną atsikėlęs anksti norėjo keliauti. Merginos tėvas tarė: “Pasistiprink ir pasilik iki popietės”. Juodu pavalgė.

⁹ Kai levitas, jo sugulovė ir tarnas pasiruošė keliauti, uošvis vėl kalbėjo: “Žiūrėk, diena jau eina vakarop. Pasilikite nakčiai. Tegul pasidžiaugia tavo širdis, o rytoj, anksti atsikėlę, galėsite keliauti į namus”.

¹⁰ Tačiau jis nebenorėjo nakvoti ir iškeliavo. Jis atvyko iki Jebuso (dabartinė Jeruzalė). Jis turėjo su savimi porą pabalnotų asilų ir sugulovę.

¹¹ Saulei leidžiantis, jie buvo prie Jebuso. Tarnas sakė savo šeimininkui: “Pasukime į šitą jebusiečių miestą ir nakvokime ten”.

¹² O šeimininkas atsakė: “Ne, mes nesuksime į svetimtaučių miestą. Jie nėra Izraelio vaikai. Keliausime toliau iki Gibėjos miesto”.

¹³ Ir jis sakė savo tarnui: “Eime nakvoti į Gibėją arba į amą”.

¹⁴ Jie praėjo Jebusą ir keliavo toliau. Kai jie buvo prie Gibėjos miesto, priklausančio Benjaminui, nusileido saulė.

¹⁵ Ir jie pasuko į Gibėją, kad apsistotų nakčiai. Atėję jie pasiliko miesto gatvėje, nes neatsirado nė vieno, kuris būtų juos priėmęs į savo namus nakvynei.

¹⁶ Tuo metu senas vyras grįžo iš lauko darbų. Jis buvo nuo Efraimo aukštumų ir gyveno kaip ateivis Gibėjoje. Tos vietos gyventojai buvo benjaminai.

¹⁷ Jis pamatė pakeleivį miesto gatvėje. Senas žmogus paklausė: “Iš kur atvykai ir kur eini?”

¹⁸ Tas jam atsakė: “Mes einame iš Judo Betliejaus į Efraimo kalnyno pakraštį, nes ten gyvenu. Buvau nuvykęs į Judo Betliejų, o dabar einu į Viešpaties namus. Neatsirado nė vieno, kuris priimtų mane nakvoti.

¹⁹ Turime šiaudų ir pašaro asilams, taip pat duonos ir vyno man, tavo tarnaitei ir jaunuoliui, kuris yra su tavo tarnais. Mums nieko netrūksta”.

²⁰ Senas vyras atsakė: “ amybė tau. Visa, ko reikia, parūpinsiu, tik nenakvok gatvėje”.

²¹ Jis įvedė juos į savo namus ir pašėrė asilus. Jie nusiplovė kojas, valgė ir gėrė.

²² Kai jie linksmino savo širdis, miesto vyrai, Belialo sūnūs, apsupo namą ir daužė duris, šaukdami: “Išvesk tą vyrą, kuris atvyko į tavo namus, kad jį pažintume!”

²³ Namų šeimininkas išėjęs tarė: “Ne, broliai. Meldžiu, nesielkite taip piktai. Šitas vyras yra svečias mano namuose, nedarykite tokios kvailystės.

²⁴ Aš turiu dukterį, nekaltą mergaitę, ir tas vyras turi sugulovę. Aš jas išvesiu jums. Jūs galite žeminti jas ir daryti su jomis, kas jums atrodo tinkama. Tačiau su tuo vyru nesielkite taip bjauriai”.

²⁵ Bet vyrai nenorėjo jo klausyti. Tada vyras paėmė savo sugulovę ir išvedė jiems. Jie išniekino ją ir vargino ją visą naktį. Dienai brėkštant, jie ją paleido.

²⁶ Ta moteris atėjo auštant ir parkrito prie to vyro namo durų, kur buvo jos šeimininkas, ir gulėjo, iki prašvito.

²⁷ Atsikėlęs rytą, jos šeimininkas atidarė duris, norėdamas keliauti. Moteris, jo sugulovė, gulėjo parkritusi prie namo durų, ištiesusi rankas ant slenksčio.

²⁸ Jis tarė jai: “Kelkis, keliaukime”. Bet ji neatsakė. Jis ją užkėlė ant asilo ir parkeliavo į savo namus.

²⁹ Namuose paėmė peilį ir supjaustė savo sugulovę į dvyliką gabalų, ir išsiuntė visoms Izraelio giminėms.

³⁰ Tai matydami, visi kalbėjo: “Tokių įvykių nėra buvę nuo izraelitų išvykimo iš Egipto iki šios dienos. Apsvarstykime, pasitarkime ir nuspręskime, ką daryti”.