¹ Kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas, apie Moabą sako: “Vargas Nebojui, jis apiplėštas; Kirjataimai paimti, tvirtovė sugėdinta ir sunaikinta.

² Moabo garbė praėjo. Priešai Hešbone galvojo tave sunaikinti: ‘Pulkime, sunaikinkime Moabą ir pašalinkime jį iš tautų tarpo!’ Tu, Madmeno mieste, irgi nutilsi, kardas sunaikins tave!

³ Šauksmas girdimas Horonaimuose, plėšimas ir didelis sunaikinimas.

⁴ Moabas sunaikintas, verkia jo kūdikiai.

⁵ Jie kyla Luhito šlaitu verkdami, nusileidžia į Horonaimus, jų priešai girdi verksmą dėl sunaikinimo.

⁶ Bėkite, būkite kaip kadagys dykumoje.

⁷ Kadangi pasitikėjai savo darbais ir turtais, tu būsi paimtas. Kemošas išeis į nelaisvę kartu su kunigais ir kunigaikščiais.

⁸ Sunaikinimas pasieks kiekvieną miestą, nė vienas neišsigelbės. Slėniai ir lygumos bus sunaikintos.

⁹ Duokite Moabui sparnus, kad jis galėtų pabėgti! Jis bus visai sunaikintas, miestai ištuštės.

¹⁰ Prakeiktas, kas Viešpaties įsakymą nenoriai vykdo ir kas saugo savo kardą nuo kraujo.

¹¹ Moabas gyveno be rūpesčių nuo pat savo jaunystės, jo mielės nusėdo; jis nebuvo perpilamas iš indo į indą ir nebuvo ištremtas. Todėl jo skonis liko tas pats ir kvapas nepasikeitė.

¹² Ateis laikas, kai Aš siųsiu jam pilstytojų, kurie jį perpils, jo ąsočius ištuštins ir sudaužys.

¹³ Moabas gėdysis Kemošo, kaip Izraelis gėdijosi Betelio, kuriuo pasitikėjo.

¹⁴ Kaip galite sakyti: ‘Mes esame galingi vyrai, karžygiai!’

¹⁵ Moabas apiplėštas, jo miestai sunaikinti, rinktiniai jaunuoliai išėjo į pražūtį,­sako Karalius, kareivijų Viešpats.­

¹⁶ Moabo sunaikinimas artėja.

¹⁷ Apverkite jį, kaimynai ir visi, kurie žinote jo vardą. Sulaužytas jo stiprusis skeptras, puikioji lazda!

¹⁸ Nusileisk iš savo šlovės sosto į purvą, Dibono dukra! Moabo naikintojas ateis ir sugriaus tavo tvirtoves.

¹⁹ Sustok pakelėje, Aroero gyventoja, ir klausk pabėgėlį, kas atsitiko?

²⁰ Moabas yra sumuštas ir nugalėtas! Šaukite ir dejuokite! Praneškite Arnone, kad Moabas apiplėštas.

²¹ Bausmė atėjo lygumos kraštui: Holonui, Jahacui, Mefaatui,

²² Dibonui, Nebojui, Bet Diblataimams,

²³ Kirjataimams, Bet Gamului, Bet Meonui,

²⁴ Kerijotams, Bocrai ir visiems Moabo miestams.

²⁵ Nukirstas Moabo ragas ir jo petys sutriuškintas,­sako Viešpats.­

²⁶ Nugirdykite jį, nes jis didžiavosi prieš Viešpatį. Moabas voliosis savo vėmaluose ir taps pajuoka.

²⁷ Ar nesityčiojai iš Izraelio, lyg jis būtų vagis?

²⁸ Moabo gyventojai, pasitraukite iš miestų ir gyvenkite uolose kaip balandžiai, susikrovę lizdą aukštai skardžiuose.

²⁹ Mes girdėjome apie Moabo išdidumą, puikybę, akiplėšiškumą ir pasididžiavimą.

³⁰ Aš žinau, kad jo pasigyrimas yra tuščias ir darbai niekam tikę.

³¹ Aš verkiu ir dejuoju Moabo ir Kir Hereso žmonių.

³² Aš verkiu dėl tavęs, Sibmos vynuogyne, daugiau negu dėl Jazero. Tavo atžalos nusidriekė per jūrą ir pasiekė Jazerą. Naikintojas užpuolė tavo vasaros vaisius ir vynuogyno derlių.

³³ Džiaugsmas ir linksmybė dingo iš derlingų Moabo laukų. Aš pašalinau vyną iš spaustuvo, vyno mynėjas nebemina jo, džiaugsmo šūksnių negirdėti.

³⁴ Šauksmas iš Hešbono pasiekia Elealę, jų aimanos girdimos iki Jahaco, o iš Coaro­iki Horonaimų ir Eglat Šelišijos. Ir Nimrimų vandenys išseks.

³⁵ Aš sustabdysiu Moabe aukojimą ir smilkymą jų dievams aukštumose.

³⁶ Mano širdis dejuoja kaip fleita dėl Moabo ir Kir Hereso žmonių. Jie neteko visų savo turtų, kuriuos turėjo.

³⁷ Visų galvos nuskustos ir barzdos nukirptos; rankos suraižytos ir strėnos padengtos ašutinėmis.

³⁸ Ant visų Moabo stogų ir aikštėse girdisi tik dejavimas. Aš sudaužiau Moabą kaip netinkamą indą,­sako Viešpats.­

³⁹ Jie dejuos, sakydami: ‘Kaip sudaužytas, kaip sugėdintas Moabas!’ Jis taps pajuoka ir pasibaisėjimu visoms aplinkinėms tautoms.

⁴⁰ Jis atskrenda kaip erelis ir ištiesia sparnus virš Moabo.

⁴¹ Jis paims tvirtoves ir miestus. Tą dieną Moabo kariai bus nuliūdę ir išsigandę kaip moterys.

⁴² Moabo tauta bus sunaikinta, nes ji didžiavosi prieš Viešpatį.

⁴³ Išgąstis, duobė ir spąstai laukia jūsų, Moabo gyventojai!

⁴⁴ Kas pabėgs nuo išgąsčio, įkris į duobę, kas išlips iš duobės, pateks į spąstus. Tai ištiks Moabą jų aplankymo metu.

⁴⁵ Bėgantys ir netekę jėgų sustos Hešbono pavėsyje. Bet ugnis išeis iš Hešbono ir liepsna iš Sihono ir praris Moabo kaktą ir triukšmadarių galvos vainiką.

⁴⁶ Vargas tau, Moabai! Tu žuvai, Kemošo tauta! Tavo sūnūs yra ištremti, tavo dukterys pateko į nelaisvę.

⁴⁷ Bet Aš parvesiu Moabo ištremtuosius paskutinėmis dienomis,­ sako kareivijų Viešpats”. Toks yra Moabo teismas.

¹ Dieve, netylėk! Dieve, nenurimk ir nebūk tylus!

² Juk štai Tavo priešai triukšmauja, kelia galvas tie, kurie Tavęs nekenčia.

³ Prieš Tavo tautą jie rengia sąmokslą, tariasi prieš Tavo globotinius.

⁴ Jie sako: “Eikime, išnaikinkime juos, kad šios tautos nebebūtų ir Izraelio vardo niekas nebeminėtų”.

⁵ Jie tariasi vieningai, susijungia prieš Tave;

⁶ Edomo ir Moabo stovyklos, izmaelitai ir hagarai,

⁷ Gebalas, Amonas ir Amalekas, Filistija kartu su Tyro gyventojais.

⁸ Su jais kartu asirai eina, Loto palikuonims teikia paramą.

⁹ Padaryk jiems kaip Midjanui, kaip Siserai ir Jabinui prie Kišono upelio;

¹⁰ jie prie En Doro sunaikinti buvo, tapo mėšlu žemei patręšti.

¹¹ Padaryk jų kunigaikščius kaip Orebą ir Zeebą, kaip Zebachą bei Calmuną­visus jų vadus,

¹² kurie sakė: “Pasiglemžkime Dievo žemes!”

¹³ Dieve, padaryk juos lyg sūkurio blaškomus lapus, lyg šiaudus prieš vėją.

¹⁴ Kaip ugnis sudegina mišką, kaip liepsna nudegina kalnus,

¹⁵ taip gainiok juos audromis, gąsdink vėtromis.

¹⁶ Viešpatie, sugėdink jų veidus, kad jie ieškotų Tavo vardo!

¹⁷ Tegul visada juos gėda ir išgąstis lydi ir gėdoje jie tepražūna.

¹⁸ Težino jie, kad Tas, kurio vardas Viešpats, visoje žemėje yra aukščiausias!