Bible

 

Jeremijas 33

Studie

   

1 Viešpats vėl kalbėjo Jeremijui, kai jis tebebuvo uždarytas sargybos kieme:

2 “Taip sako Viešpats, kuris sukūrė žemę, sutvėrė ją ir padėjo pamatus, Viešpats yra Jo vardas:

3 ‘Šaukis manęs, tai išklausysiu tave ir parodysiu tau didelių bei nesuvokiamų dalykų, apie kuriuos nieko nežinai’.

4 Nes taip sako Viešpats, Izraelio Dievas, apie šį miestą ir Judo karaliaus namus, kurie buvo sugriauti, kad pastatytų pylimus ir įtvirtinimus:

5 Chaldėjai įsiverš ir pripildys gatves lavonų. Aš savo rūstybėje juos išžudysiu ir nusigręšiu nuo šito miesto dėl jo piktybių.

6 Bet Aš juos vėl išgelbėsiu ir išgydysiu, atversiu jiems taikos ir tiesos gausybę.

7 Aš parvesiu Judo ir Izraelio belaisvius ir atstatysiu juos, kaip buvo pradžioje;

8 nuplausiu jų nuodėmes ir atleisiu nusikaltimus, kuriais jie man nusikalto.

9 Šis miestas bus man džiaugsmas, pasigyrimas ir garbė visose žemės tautose. Kai jos išgirs apie gerovę ir perteklių, kurį jiems duosiu, jos išsigandusios drebės’.

10 Taip sako Viešpats: ‘Šioje vietoje, apie kurią jūs sakote, kad ji yra tuščia, be žmonių ir gyvulių, Judo miestuose ir Jeruzalės gatvėse, kurios yra tuščios, be gyventojų, be žmonių ir gyvulių, vėl girdėsis

11 džiaugsmo ir linksmybės balsai, jaunikio ir jaunosios balsas ir balsai tų, kurie, nešdami gyriaus aukas į Viešpaties namus, sakys: ‘Girkite kareivijų Viešpatį, nes Viešpats yra geras ir Jo gailestingumas amžinas’. Aš atstatysiu kraštą, koks jis buvo,­sako Viešpats’.

12 Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Šioje tuščioje vietoje, kuri yra be žmonių ir gyvulių, ir kituose jos miestuose vėl bus gyvuliams ganyklų, o ganytojams ir jų bandoms poilsio vietų.

13 Kalnų, lygumų ir pietų krašto miestuose, Benjamino krašte, apie Jeruzalę ir Judo miestuose bandos praeis pro rankas to, kuris jas skaičiuos,­sako Viešpats’.

14 Ateina dienos,­sako Viešpats,­kai Aš įvykdysiu pažadą, duotą Izraeliui ir Judui.

15 Tuomet Aš išauginsiu teisumo atžalą iš Dovydo palikuonių. Jis vykdys krašte teisumą ir teisingumą.

16 Tuo laiku Judas bus išgelbėtas ir Jeruzalė gyvens saugiai. Ji bus vadinama: ‘Viešpats­mūsų teisumas’.

17 Nes taip sako Viešpats: ‘Dovydas nepritrūks vyro, kuris sėdėtų Izraelio soste,

18 ir Levio giminės kunigai nepritrūks vyrų, aukojančių deginamąsias aukas, deginančių duonos aukas ir pjaunančių aukas mano akivaizdoje,­sako kareivijų Viešpats’ ”.

19 Viešpats kalbėjo Jeremijui:

20 “Jei jūs galite pakeisti mano sandorą su diena ir naktimi, kad naktis ir diena neateitų savo metu,

21 tai galėtų būti pakeista ir mano sandora su mano tarnu Dovydu, kad vienas iš jo sūnų viešpataus jo soste, ir sandora su kunigais levitų kilmės, mano tarnais.

22 Kaip dangaus žvaigždės ir jūros smiltys nesuskaitomos, taip Aš padauginsiu Dovydo palikuonis ir levitus, man tarnaujančius”.

23 Viešpats vėl kalbėjo Jeremijui:

24 “Ar nepastebėjai, kaip žmonės kalba: ‘Viešpats atmetė abi gimines, kurias buvo išsirinkęs’? Taip jie niekina mano tautą. Ji jų akyse nebėra tauta.

25 Kaip Aš sukūriau dieną ir naktį, dangui ir žemei daviau įstatus,

26 taip Aš neatmesiu Jokūbo giminės ir mano tarno Dovydo palikuonių. Abraomo, Izaoko ir Jokūbo palikuonims Aš paskirsiu valdovus iš Dovydo giminės. Nes Aš parvesiu juos iš nelaisvės ir pasigailėsiu jų”.

   

Ze Swedenborgových děl

 

Apocalypse Explained # 293

Prostudujte si tuto pasáž

  
/ 1232  
  

293. Verse 11. Saying, Thou art worthy, O Lord, to receive the glory, and the honor, and the power, signifies merit and righteousness belonging to the Lord's Divine Human, that from it is all Divine truth and Divine good and salvation. This is evident from the signification of "Thou art worthy, O Lord," as being merit and righteousness belonging to the Lord's Divine Human (of which presently); also from the signification of "glory and honor," as being in reference to the Lord's Divine truth and Divine good which are from Him, see above, n. 288, also from the signification of "power," as being salvation. "Power" here signifies salvation because all Divine power looks to salvation as an end; for by Divine power man is reformed, and afterwards introduced into heaven, and there withheld from evil and falsity and held in good and truth; and this the Lord only can effect. Those who claim for themselves the power to effect this are wholly ignorant of what salvation is, for they do not know what reformation is, nor what heaven with man is. To claim to oneself the Lord's power is to claim power over the Lord Himself, which power is called "the power of darkness" (Luke 22:53).

[2] That the power predicated of the Lord has regard chiefly to salvation is evident from the following passages. In John:

Jesus said, Father, Thou hast given (to the Son) power over all flesh, that to all whom Thou hast given Him to them He should give eternal life (John 17:2).

In the same:

As many as received Him, to them gave He power to become sons of God, to them that believe in His name (John 1:12).

In the same:

I am the vine, ye are the branches; he that abideth in Me, and I in him, the same beareth much fruit; for apart from Me ye cannot do anything (John 15:5).

In Mark:

They were astonished at His doctrine; for He was teaching them as having authority (Mark 1:22).

In Luke:

With authority and power He commands unclean spirits and they go forth (Luke 4:36);

besides other passages. Moreover, the Lord has power over all things because He is God alone; but the salvation of the human race is the principal object of power, since for the sake of that the heavens and the worlds were created; and salvation is the reception of the proceeding Divine.

[3] "Thou art worthy, O Lord," signifies the merit and righteousness pertaining to the Lord's Divine Human, because "Thou art worthy" signifies that He had merit. The Lord's merit is that when He was in the world He subjugated the hells, and brought into order all things in the heavens, and glorified His Human, and this from His own power. By this means He saved all of the human race who believe in Him, that is, who love to do His precepts (John 1:12, 13). Moreover, this merit is called in the Word "righteousness," (justice) and the Lord in respect to His Divine Human is called from this:

Jehovah our Righteousness (Jeremiah 23:5-6; 33:15-16).

(Of this merit, or this righteousness of the Lord, see further in The Doctrine of the New Jerusalem 293, 294; and in the quotations there from Arcana Coelestia 300-306.)

  
/ 1232  
  

Thanks to the Swedenborg Foundation for their permission to use this translation.