Bible

 

Jeremijas 17

Studie

   

1 Judo nuodėmė užrašyta geležiniu rašikliu, aštriu deimantu įrėžta į jų širdį ir ant aukurų ragų,

2 kol jų vaikai atsimena aukurus ir alkus po žaliuojančiais medžiais ant aukštų kalvų.

3 O mano kalne laukuose! Tavo turtą ir visus lobius leisiu išplėšti visame krašte už tavo nuodėmes.

4 Tu turėsi palikti savo paveldėjimą, kurį tau daviau; tave padarysiu vergu priešų šalyje, kurios nepažįsti, nes mano rūstybės ugnis degs amžinai.

5 Taip sako Viešpats: “Prakeiktas žmogus, kuris pasitiki žmogumi ir laiko kūną savo stiprybe, kurio širdis nutolsta nuo Viešpaties.

6 Jis bus kaip krūmokšnis dykumoje ir nieko gero nematys. Jis gyvens sausoje, druskingoje ir negyvenamoje šalyje.

7 Palaimintas žmogus, kuris pasitiki Viešpačiu, kurio viltis yra Viešpats!

8 Jis bus kaip medis, pasodintas prie vandens, leidžiantis šaknis prie upelio. Jis nebijos ateinančios kaitros, jo lapai visada žaliuos. Jis nesirūpins sausros metu, bet nuolat neš vaisių.

9 Širdis yra labai klastinga ir be galo nedora. Kas ją supras!

10 Aš, Viešpats, ištiriu širdį, išbandau inkstus ir atlyginu kiekvienam pagal jo kelius ir jo darbų vaisius”.

11 Kaip kurapka, tupinti ant kiaušinių, bet neišperinti jų, yra tas, kuris neteisingai įgyja turtą. Gyvenimui įpusėjus turtai paliks jį, ir galiausiai jis liks kaip kvailys.

12 Mūsų šventykla yra šlovingas sostas, išaukštintas nuo pradžios.

13 Viešpatie, Izraelio viltie! Visi, kurie palieka Tave, bus sugėdinti. Kurie nutolsta nuo Tavęs, bus įrašyti į žemės dulkes, nes jie paliko Viešpatį, gyvojo vandens versmę.

14 Viešpatie, pagydyk mane, tai būsiu sveikas; gelbėk mane, tai būsiu išgelbėtas, nes Tu esi mano gyrius!

15 Jie man sako: “Kur Viešpaties žodis? Teateina dabar!”

16 Aš niekados nevengiau būti ganytoju pas Tave ir nelaukiau nelaimės. Tu žinai visa, ką kalbėjau.

17 Negąsdink manęs, Tu esi mano viltis piktą dieną.

18 Sugėdink mano persekiotojus ir išgąsdink juos, bet ne mane! Siųsk jiems piktą dieną ir sunaikink juos dvigubu sunaikinimu!

19 Viešpats įsakė man: “Eik ir atsistok šventyklos vartuose, pro kuriuos įeina ir išeina Judo karaliai, ir kituose Jeruzalės vartuose,

20 sakydamas jiems: ‘Klausykitės Viešpaties žodžio, Judo karaliai ir visi Judo bei Jeruzalės gyventojai, kurie įeinate pro šiuos vartus!

21 Taip sako Viešpats: ‘Saugokitės ir neneškite nieko sabato dieną pro Jeruzalės vartus.

22 Neišneškite jokios naštos iš savo namų sabato dieną ir nedirbkite jokio darbo, bet švęskite sabatą, kaip įsakiau jūsų tėvams.

23 Tačiau jie neklausė ir nekreipė dėmesio, bet užsispyrė, kad negirdėtų ir nepriimtų pamokymo.

24 Jei jūs manęs paklausysite,­sako Viešpats,­ir nenešite jokios naštos į šitą miestą pro vartus sabato dieną, bet švęsite sabatą ir nedirbsite jokio darbo,

25 tai pro šito miesto vartus įeis karaliai ir kunigaikščiai, sėdintieji Dovydo soste; važiuos vežimais ir jos ant žirgų jie ir jų kunigaikščiai, Judo ir Jeruzalės gyventojai; ir šitas miestas pasiliks per amžius.

26 Jie ateis iš Judo miestų, iš Jeruzalės apylinkių, iš Benjamino krašto, iš lygumos, iš kalnyno ir pietų šalies, atnešdami deginamąsias, padėkos ir duonos aukas bei smilkalus į Viešpaties namus.

27 Bet jei manęs neklausysite, nešvęsite sabato, nešite naštas pro Jeruzalės vartus sabato dieną, tai Aš uždegsiu jos vartus ir sunaikinsiu Jeruzalės rūmus’ ”.

   

Ze Swedenborgových děl

 

Arcana Coelestia # 7690

Prostudujte si tuto pasáž

  
/ 10837  
  

7690. 'And all the fruit on the trees' means every recognition of good. This is clear from the meaning of 'fruit' as the works of faith or of charity, thus forms of good (which is why the expression 'being fruitful' is used in reference to good, 43, 55, 913, 987, 2846, 2847); and from the meaning of 'trees' as perceptions, and also cognitions, dealt with in 103, 2163, 2722, 2972. The reason why 'fruit' means the works of charity, and so forms of good, is that the earliest existence of a tree is the fruit containing the seed and the final stage in its development is the fruit containing the seed, the intermediate stages of its development being the branches, that is, the leaves. It is similar with the good of love and truth of faith. The good of love is the initial seed when a person is being regenerated or 'planted', and it is also the final development. The intermediate stages are the truths of faith, which grow from the good of love as their seed and look constantly to the good of love as their final objective, just as the parts of a tree that are formed at intermediate stages look to their fruit containing the seed. The fact that 'the fruit' means forms of good is evident from a large number of places in the Word, such as Matthew 3:8-9; 7:16-20; 12:33; 21:43; Luke 3:8-9; 6:43-49; 13:6-10; John 15:2-8, 16; Isaiah 37:31; Jeremiah 17:8; 32:19; Revelation 22:2.

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.