¹ Kai Efraimas kalbėjo drebėdamas, jis iškilo Izraelyje, o kai nusikalto Baalu­mirė.

² Dabar jie nusideda dar labiau: lieja sidabrinius atvaizdus, stabus pagal savo sugebėjimus. Tai yra amatininkų darbas. Jie ragina: “Žmonės, kurie aukoja, tebučiuoja veršius!”

³ Todėl jie bus kaip rytmečio migla, kaip rasa, kuri anksti pranyksta, kaip pelai, nupučiami nuo klojimo, arba dūmai iš kamino.

⁴ “Aš esu Viešpats, tavo Dievas nuo dienų Egipto krašte. Tu nepažinsi kito dievo, tik mane, nes be manęs nėra gelbėtojo.

⁵ Aš pažinau tave dykumoje, išdžiūvusioje žemėje.

⁶ Kai jie prasigyveno ir pasisotino, jų širdis išpuiko, jie pamiršo mane.

⁷ Aš būsiu jiems kaip liūtas, kaip šalia kelio tykojantis leopardas.

⁸ Aš juos užpulsiu kaip lokė, netekusi jauniklių, ir draskysiu jų krūtines. Ten surysiu juos kaip liūtas, sudraskysiu kaip laukiniai žvėrys.

⁹ Izraeli, tu sunaikinai save, nes tik manyje tavo pagalba.

¹⁰ Kur yra tavo karalius, kuris tave išgelbėtų? Kur tavo teisėjai, apie kuriuos sakei: ‘Duok man karalių ir kunigaikščių’?

¹¹ Aš tau daviau karalių supykęs ir atėmiau jį užsirūstinęs.

¹² Efraimo kaltė surišta, jo nuodėmė paslėpta.

¹³ Jis yra lyg neišmintingas sūnus­atėjus laikui gimti, jis neturėtų laukti.

¹⁴ Aš išpirksiu juos iš mirusiųjų buveinės galios, išgelbėsiu nuo mirties. Mirtie, Aš būsiu tavo galas, mirusiųjų buveine, Aš būsiu tavo sunaikinimas. Gailestis bus paslėptas nuo mano akių.

¹⁵ Nors jis klestės tarp savo brolių, pakils Viešpaties vėjas iš rytų, iš dykumos, išdžiovins versmes ir šaltinius, išplėš turtus ir visus brangius indus.

¹⁶ Samarija kentės už tai, kad maištavo prieš savo Dievą. Jie žus nuo kardo, jos kūdikius sutraiškys, nėščias moteris perskros”.