¹ Antraisiais karaliaus Darijaus metais, šešto mėnesio pirmą dieną, Viešpats kalbėjo per pranašą Agėją Salatielio sūnui Zorobabeliui, Judo valdytojui, ir Jehocadako sūnui Jozuei, vyriausiajam kunigui, sakydamas:

² “Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Žmonės kalba, kad dar neatėjo laikas atstatyti Viešpaties namus’ ”.

³ Tada Viešpats kalbėjo per pranašą Agėją:

⁴ “Ar laikas jums gyventi lentomis apmuštuose namuose, kai šventykla tebeguli griuvėsiuose?

⁵ Todėl dabar taip sako kareivijų Viešpats: ‘Apsvarstykite savo kelius!

⁶ Jūs daug pasėjate, bet mažai pjaunate; valgote, bet nepasisotinate; geriate, bet troškulio nenumalšinate. Jūs apsirengiate, bet nesušylate; o kas dirba už algą, deda ją į kiaurą maišą’.

⁷ Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Apsvarstykite savo kelius!

⁸ Eikite į kalnus, parsigabenkite medžių ir statykite namus. Aš juos pamėgsiu ir būsiu pašlovintas.

⁹ Jūs tikėjotės daug, o gavote mažai; parsigabenote į namus, o Aš sunaikinau. Kodėl?­sako kareivijų Viešpats.­Dėl to, kad mano namai guli griuvėsiuose, o jūs skubate statyti savo namus.

¹⁰ Todėl dangus sulaikė rasą, o žemė neduoda derliaus.

¹¹ Aš pašaukiau sausrą lygumoms ir kalnams, javams, vynui, aliejui ir viskam, kas auga laukuose, gyvuliams bei žmonėms ir jų visiems darbams’ ”.

¹² Tada Salatielio sūnus Zorobabelis ir Jehocadako sūnus Jozuė, vyriausiasis kunigas, ir visas tautos likutis pakluso Viešpaties, savo Dievo, balsui ir pranašo Agėjo žodžiams, kai Viešpats, jų Dievas, jį siuntė. Ir tauta bijojo Viešpaties.

¹³ Agėjas, Viešpaties pasiuntinys, skelbė tautai Viešpaties žodžius: “Aš esu su jumis,­sako Viešpats”.

¹⁴ Viešpats pažadino Salatielio sūnaus Zorobabelio, Judo valdytojo, Jehocadako sūnaus Jozuės, vyriausiojo kunigo, ir tautos likučio dvasią. Jie atėjo ir ėmėsi darbo prie kareivijų Viešpaties, savo Dievo, namų

¹⁵ šešto mėnesio dvidešimt ketvirtą dieną, antrais karaliaus Darijaus metais.

⁷ Thus saith the LORD of hosts; Consider your ways.

⁸ Go up to the mountain, and bring wood, and build the house; and I will take pleasure in it, and I will be glorified, saith the LORD.

⁹ Ye looked for much, and, lo, it came to little; and when ye brought it home, I did blow upon it. Why? saith the LORD of hosts. Because of mine house that is waste, and ye run every man unto his own house.

¹⁰ Therefore the heaven over you is stayed from dew, and the earth is stayed from her fruit.

¹¹ And I called for a drought upon the land, and upon the mountains, and upon the corn, and upon the new wine, and upon the oil, and upon that which the ground bringeth forth, and upon men, and upon cattle, and upon all the labour of the hands.