¹ Dievas laimino Nojų bei jo sūnus ir tarė: “Būkite vaisingi, dauginkitės ir pripildykite žemę.

² Tesibijo jūsų ir tedreba prieš jus visi žemės žvėrys, visi padangių sparnuočiai, visa, kas gyva žemėje, ir visos jūros žuvys. Visa tai atiduota į jūsų rankas.

³ Visa, kas juda ir gyva, bus jums maistui; visa jums duodu, kaip daviau žaliuojančius augalus.

⁴ Tik mėsos su gyvybe, kuri yra kraujyje, nevalgykite.

⁵ Iš tiesų už jūsų gyvybės kraują Aš pareikalausiu iš kiekvieno žvėries ir žmogaus, kuris pralietų savo brolio kraują.

⁶ Kas pralieja žmogaus kraują, jo kraujas taip pat bus pralietas, nes žmogus sutvertas pagal Dievo atvaizdą.

⁷ Jūs būkite vaisingi ir dauginkitės, pliskite po žemę ir pripildykite ją!”

⁸ Dievas tarė Nojui ir jo sūnums kartu su juo:

⁹ “Aš darau sandorą su jumis ir jūsų palikuonimis, kurie gyvens po jūsų,

¹⁰ ir su visais gyvais padarais, visais paukščiais, galvijais ir žvėrimis, kurie išėjo su jumis iš arkos.

¹¹ Aš darau savo sandorą su jumis: jokio kūno nebepražudysiu tvano vandenimis, ir tvanas nebesunaikins žemės”.

¹² Ir Dievas tarė: “Ženklas sandoros, kurią darau tarp savęs ir jūsų bei visų gyvų padarų, kurie yra su jumis, per visas būsimas kartas

¹³ bus lankas debesyse. Jis tebūna sandoros ženklu tarp manęs ir žemės.

¹⁴ Sutelkęs debesis viršum žemės ir lankui pasirodžius debesyse,

¹⁵ atsiminsiu savo sandorą, kuri yra tarp manęs ir jūsų bei visų gyvų padarų, kad daugiau nebūtų tvano, sunaikinančio kiekvieną kūną žemėje.

¹⁶ Kai lankas bus debesyse, Aš jį pamatysiu ir atsiminsiu amžinąją sandorą tarp Dievo ir visų gyvų padarų, turinčių kūną, kurie yra ant žemės”.

¹⁷ Dievas tarė Nojui: “Tai yra sandoros ženklas, kurią Aš darau tarp savęs ir kiekvieno kūno, gyvenančio žemėje”.

¹⁸ Nojaus sūnūs, kurie išėjo iš arkos, buvo Semas, Chamas ir Jafetas; Chamas buvo Kanaano tėvas.

¹⁹ Šie trys yra Nojaus sūnūs ir iš jų atsirado visi žemės gyventojai.

²⁰ Nojus pradėjo dirbti žemę ir įsiveisė vynuogyną.

²¹ Išgėręs vyno, pasigėrė ir gulėjo apsinuoginęs savo palapinėje.

²² Chamas, Kanaano tėvas, pamatęs savo tėvo nuogumą, pasakė broliams, kurie buvo lauke.

²³ Semas ir Jafetas paėmė apsiaustą ir abu, užsimetę ant pečių, priėjo atbuli, ir apdengė savo tėvo nuogumą; jų veidai buvo nukreipti į priešingą pusę ir jie nematė savo tėvo nuogumo.

²⁴ Nojus, išsiblaivęs nuo vyno ir sužinojęs, ką jam padarė jaunesnysis sūnus,

²⁵ tarė: “Tebūna prakeiktas Kanaanas! Vergų vergas tebūna jis savo broliams!

²⁶ Palaimintas Viešpats, Semo Dievas, o Kanaanas bus jo vergas!

²⁷ Teišplečia Dievas Jafetą, ir tegu jis gyvena Semo palapinėse, o Kanaanas bus jo vergas!”

²⁸ Tvanui praėjus, Nojus dar gyveno tris šimtus penkiasdešimt metų.

²⁹ Taigi Nojaus amžius buvo devyni šimtai penkiasdešimt metų, ir jis mirė.