Bible

 

Genesis 7

Studie

   

1 Viešpats tarė Nojui: “Eik į arką tu ir visi tavo artimieji, nes tave radau teisų šioje kartoje.

2 Pasiimk iš visų švarių gyvulių po septynetą patinų ir patelių, o iš visų nešvarių gyvulių­po patiną ir patelę,

3 taip pat ir iš padangių paukščių po septynetą patinų ir patelių, kad išlaikytum jų rūšį visos žemės paviršiuje.

4 Po septynių dienų Aš užleisiu lietų ant žemės keturiasdešimčiai dienų ir keturiasdešimčiai naktų ir išnaikinsiu žemės paviršiuje visas gyvas būtybes, kurias esu padaręs”.

5 Ir Nojus padarė viską, ką Viešpats jam įsakė.

6 Nojus buvo šešių šimtų metų, kai tvanas prasidėjo.

7 Tuomet Nojus, jo sūnūs, jo žmona ir sūnų žmonos suėjo su juo į arką, gelbėdamiesi nuo tvano.

8 Švarių ir nešvarių gyvulių, paukščių ir roplių

9 poros suėjo į Nojaus arką, kaip Dievas buvo įsakęs Nojui.

10 Septynioms dienoms praėjus, tvano vandenys užplūdo žemę.

11 Nojui sulaukus šešių šimtų metų, antro mėnesio septynioliktą dieną pratrūko visi didžiosios gelmės šaltiniai ir dangaus langai atsidarė.

12 Lijo keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų.

13 Tą pačią dieną į arką įėjo Nojus ir jo sūnūs: Semas, Chamas ir Jafetas, Nojaus žmona ir trys jo sūnų žmonos.

14 Jie ir visi žvėrys, galvijai, ropliai ir visi paukščiai pagal savo rūšis

15 suėjo į Nojaus arką, po du visų kūnų, turinčių gyvybės kvapą.

16 Įėjusieji buvo patinas ir patelė kiekvieno kūno, kaip Dievas jam buvo įsakęs. Tuomet Viešpats uždarė arką iš lauko pusės.

17 Lietus tęsėsi keturiasdešimt dienų, vandens daugėjo ir jis pakėlė arką aukštyn nuo žemės.

18 Vanduo kilo ir užplūdo žemę, o arka plūduriavo vandens paviršiuje.

19 Vanduo pakilo taip aukštai, kad apsėmė visus aukštuosius kalnus, kurie stūksojo po dangumi.

20 Vanduo pakilo penkiolika uolekčių virš kalnų ir juos apdengė.

21 Ir žuvo kiekvienas kūnas, kuris judėjo ant žemės: paukščiai, galvijai, žvėrys, ropliai ir visi žmonės.

22 Visa, kas buvo gyva ir gyveno sausumoje, išmirė.

23 Taip Dievas išnaikino visas gyvas būtybes, kurios buvo žemės paviršiuje, tiek žmones, tiek gyvulius, roplius ir padangių paukščius. Išliko tik Nojus ir tie, kurie buvo su juo arkoje.

24 Vanduo laikėsi žemėje šimtą penkiasdešimt dienų.

   

Ze Swedenborgových děl

 

Arcana Coelestia # 891

Prostudujte si tuto pasáž

  
/ 10837  
  

891. And she returned not again unto him anymore. That this signifies a free state, follows, and indeed from the fact that the dove (or the truth of faith) and the other birds, as also the beasts, and Noah himself, were no longer kept in the ark on account of the waters of the flood. So long as he was in the ark, he was in a state of slavery, or of bondage or imprisonment, tossed about by the waters of the flood, or falsities. This state, together with the state of temptation, is described in the preceding chapter (verse 17), by the waters increasing and bearing up the ark, and by the ark being lifted up above the earth; also in the next verse by the waters being strengthened and the ark going on the face of the waters. In the present chapter (verses 15-18) the man’s state of freedom is described by Noah going forth from the ark, and all that were with him, the dove first of all (that is, the truth of faith from good), for all freedom is from the good of faith, that is, from the love of good.

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Foundation for the permission to use this translation.