Bible

 

Genesis 49

Studie

   

1 Jokūbas, pasišaukęs savo sūnus, kalbėjo: “Susirinkite! Paskelbsiu jums, kas įvyks su jumis ateityje.

2 Susirinkite ir klausykite, Jokūbo sūnūs! Pasiklausykite Izraelio, savo tėvo!

3 ubenai, tu esi mano pirmagimis, mano tvirtybė, mano pajėgumo pradžia, pirmas orumu ir galybe.

4 Neramus kaip vanduo! Tu neįsigalėsi, nes įlipai į savo tėvo lovą ir atsiguldamas sutepei mano patalą.

5 Simeonas ir Levis­broliai; smurto įrankiai jų namuose.

6 Mano siela, neik į jų pasitarimus, nesijunk į jų būrį, mano garbe. Užsirūstinę jie nužudė žmogų ir savivaliaudami sužalojo jaučius.

7 Prakeiktas tebūna jų nuožmus įtūžimas ir žiaurus pyktis! Aš juos padalinsiu Jokūbe ir išsklaidysiu Izraelyje.

8 Judai, tu susilauksi savo brolių pagarbos, tavo ranka bus ant tavo priešų sprando; tavo tėvo vaikai nusilenks prieš tave.

9 Judas­jaunas liūtas. Mano sūnus, kyląs nuo grobio. Jis sustojo, atsigulė kaip liūtas ar kaip liūtė. Kas jį prikels!

10 Judo nebus atimtas skeptras nė valdžia iš jo palikuonių, kol ateis siųstasis, kuriam paklus tautos.

11 Jis riša prie vynmedžio savo asilaitį ir prie geriausio vynmedžio savo asilės jauniklį; jis plauna vyne savo drabužį ir vynuogių sultyse­apsiaustą.

12 Jo akys spindės nuo vyno ir dantys bus balti nuo pieno.

13 Zabulonas gyvens prie jūros kranto, kur priplaukia laivai; jo žemių ribos sieks Sidoną.

14 Isacharas yra stiprus asilas, gulįs tarp dviejų nešulių.

15 Matydamas, kad poilsis geras ir šalis tokia miela, jis palenkė savo petį, kad neštų, ir tapo samdomu bernu.

16 Danas teis savo tautą, kaip viena iš Izraelio giminių.

17 Danas bus gyvatė šalia kelio, angis ant tako, gelianti žirgui į kulnis taip, kad jo raitelis nuvirstų atbulas.

18 Viešpatie, aš laukiu Tavo išgelbėjimo!

19 Gadas bus užpultas priešų, bet jis vysis juos įkandin, lips jiems ant kulnų.

20 Ašero duona bus soti; jis tieks maistą net karaliams.

21 Neftalis­laisvas briedis, jis gražbylys.

22 Juozapas­jaunas vaismedis prie versmės, jo šakos nusvirusios per mūrą.

23 Šauliai erzino jį, šaudė ir nekentė jo.

24 Jo lankas pasiliko stiprus ir jo rankas sustiprino Jokūbo galingojo Dievo rankos. Iš ten ganytojas ir Izraelio uola.

25 Tavo tėvo Dievas padės tau, Visagalis laimins tave dangaus palaiminimais iš aukštybių, gelmių palaiminimais, esančiais žemai, krūtų ir įsčių palaiminimais.

26 Tavo tėvo palaiminimai pranoko mano protėvių palaiminimus iki amžinųjų kalvų tolimiausių ribų; jie bus ant Juozapo galvos ir ant galvos vainiko to, kuris buvo atskirtas nuo savo brolių.

27 Benjaminas­plėšrus vilkas; rytą jis draskys grobį, o vakare padalins jį”.

28 Tai yra dvylika Izraelio giminių, ir tai jiems kalbėjo tėvas, ir palaimino juos. Kiekvieną palaimino atskiru palaiminimu.

29 Po to jis jiems tarė: “Aš susijungsiu su savo tauta. Palaidokite mane prie mano tėvų oloje, kuri yra hetito Efrono lauke,

30 Machpelos lauko oloje, ties Mamre, Kanaano šalyje. Tą lauką Abraomas nupirko iš hetito Efrono nuosavoms kapinėms.

31 Ten palaidotas Abraomas ir jo žmona Sara, Izaokas ir jo žmona ebeka, ten aš palaidojau ir Lėją.

32 Tai laukas ir ola, kurie buvo nupirkti iš Heto vaikų”.

33 Jokūbas, baigęs duoti nurodymus savo sūnums, įkėlė kojas į lovą, atidavė dvasią ir susijungė su savo tauta.

   

Ze Swedenborgových děl

 

Arcana Coelestia # 6373

Prostudujte si tuto pasáž

  
/ 10837  
  

6373. 'Until Shiloh comes' means the Lord's Coming, and the peaceful tranquillity at that time. This is clear from the meaning of 'Shiloh' as the Lord, who is called Shiloh because He brought peace to all things and gave them tranquillity; for in the original language Shiloh is derived from a word meaning tranquil. Why the Lord is called Shiloh here is evident from what has been stated immediately above in 6371, 6372, regarding the celestial kingdom and its power and control. For when the Divine presented Himself by means of that kingdom there was no tranquillity, since things in heaven and those in hell could not be brought by means of that kingdom into a state of order. This was because the Divine, as it passed through that kingdom, could not remain pure since heaven is not pure; 1 so neither was that kingdom strong enough to serve as the means by which all things could be preserved in a state of order. And what is more, as a consequence hellish and devilish spirits were at that time breaking out of hell and having dominion over souls who were coming from the world, as a result of which a situation was coming about in which none but the celestial ones could be saved. At length scarcely these could have been saved if the Lord had not taken on the Human and made that Human within Himself Divine.

[2] By doing this the Lord brought all things into a state of order, first those in heaven, then those in hell; and this gave rise to peaceful tranquillity.

Spiritual people, that is, those who belonged to the spiritual Church, were saved through the Lord's Coming, see 2661, 2716, 2833, 2834.

When He was in the world the Lord brought all things into a state of order, 1810, 4286, 4187.

Divine Truth from Jehovah or the Lord flowed through heaven to the human race. But because this was insufficient when mankind departed from good, the Lord came into the world and made the Human within Himself Divine, so that the Lord's Divine Human would then be the source from which Divine Truth went forth and thereby saved a person who received good by means of truth, 4180, 6280.

Poznámky pod čarou:

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.