Bible

 

Genesis 48

Studie

   

1 Po tų įvykių Juozapas sužinojo, kad jo tėvas serga. Jis pasiėmė su savimi abu sūnus­Manasą ir Efraimą.

2 Jokūbui buvo pranešta, kad ateina Juozapas, ir Izraelis sukaupė savo jėgas, ir atsisėdo lovoje.

3 Jokūbas tarė Juozapui: “Visagalis Dievas man pasirodė Lūzoje, Kanaano šalyje, ir palaimino mane,

4 ir pasakė: ‘Aš padarysiu tave vaisingą ir padauginsiu, padarysiu iš tavęs daugybę tautų ir šitą kraštą duosiu tavo palikuonims amžinon nuosavybėn’.

5 Abu tavo sūnūs, gimę Egipte pirmiau, negu aš atvykau pas tave, man priklauso. Efraimas ir Manasas priklausys man taip, kaip ir ubenas su Simeonu.

6 O tavo vaikai, kurie gims po jų, tau priklausys. Jie bus vadinami pagal brolius savo paveldėtose dalyse.

7 Man keliaujant iš Mesopotamijos, kelyje mirė achelė; ją palaidojau pakeliui į Efratą, kuri yra Betliejus”.

8 Izraelis, pamatęs Juozapo sūnus, klausė: “Kas šitie?”

9 Juozapas atsakė tėvui: “Jie yra mano sūnūs, kuriuos Dievas man čia davė”. Jis sakė: “Atvesk juos prie manęs, kad juos palaiminčiau!”

10 Izraelio akys buvo aptemusios dėl senatvės, jis vos matė. Privedus juos prie jo, jis apkabinęs juos pabučiavo

11 ir tarė Juozapui: “Aš nesitikėjau pamatyti tave, o dabar štai Dievas man parodė net ir tavo vaikus!”

12 Tada Juozapas atitraukė sūnus nuo jo kelių ir nusilenkė iki žemės.

13 Po to Juozapas paėmė savo dešine Efraimą ties Izraelio kaire ir savo kairiąja Manasą ties Izraelio dešine ir juos privedė prie jo.

14 Izraelis, ištiesęs savo dešinę, uždėjo ant Efraimo galvos, nors jis buvo jaunesnysis, ir savo kairę ant pirmagimio Manaso galvos, taip padarydamas sąmoningai.

15 Ir jis laimino Juozapą: “Dievas, kurio akivaizdoje vaikščiojo mano tėvai Abraomas ir Izaokas, Dievas, kuris vedė mane per visą mano gyvenimą iki pat šios dienos,

16 angelas, kuris mane išgelbėjo iš viso pikto, tepalaimina šiuos vaikus! Tebūna jie vadinami mano vardu ir mano tėvų Abraomo ir Izaoko vardu ir jų palikuonys tedaugėja žemėje!”

17 Juozapas, pamatęs tėvą laikant dešinę ranką ant Efraimo galvos, buvo nepatenkintas. Jis paėmė savo tėvo ranką, norėdamas ją perkelti nuo Efraimo galvos ant Manaso galvos,

18 ir tarė: “Ne taip, tėve! Šitas pirmagimis! Padėk savo dešinę ant jo galvos”.

19 Bet jo tėvas nesutiko ir sakė: “Aš žinau, mano sūnau, aš žinau. Jis irgi taps tauta ir bus didis. Tačiau jo jaunesnysis brolis bus didesnis už jį ir jo palikuonys taps daugybe tautų”.

20 Jis juos laimino: “Tavo vardu bus laiminama Izraelyje, kur sakys: ‘Dievas tepadaro tave kaip Efraimą ir Manasą’ ”. Taip jis pastatė Efraimą pirma Manaso.

21 Izraelis tarė Juozapui: “Aš mirsiu, bet Dievas bus su jumis ir jus parves atgal į jūsų tėvų šalį.

22 Be to, aš daviau tau viena dalimi daugiau negu tavo broliams, kurią atėmiau iš amoritų savo kardu ir savo lanku”.

   

Ze Swedenborgových děl

 

Arcana Coelestia # 6226

Prostudujte si tuto pasáž

  
/ 10837  
  

6226. And sat upon the bed. That this signifies that this was turned to the natural, is evident from the signification of “bed,” as being the natural (see n. 6188). “Israel’s sitting upon the bed” denotes that spiritual good was turned to the natural, because by “Israel’s bowing himself on the head of the bed” (Genesis 47:31) was signified that spiritual good turned itself to those things which are of the interior natural (n. 6188); and therefore by his removing himself thence and sitting upon the bed is signified that spiritual good turned itself to the natural. What is meant by turning to the interior natural, and to the exterior, cannot be stated to the apprehension, because very few know that the natural is interior and exterior, and that the thought is now in the one and now in the other; and they who do not know this, do not reflect upon it, and consequently cannot have acquired knowledge of it by any experience. And yet this is common with everyone, but with a difference; for the thought is now elevated to what is higher, and now is again let down to what is lower; thus the thought of man now looks upward, and now looks downward.

[2] Besides, everyone can see that Israel’s bowing himself on the head of the bed, and afterward sitting upon the bed, are matters too slight to be mentioned in the most holy Word, unless they enfolded some secret which can be disclosed only by means of the internal sense, consequently only by a knowledge of what each word signifies in the spiritual sense, that is, in the sense in which are the angels. For the angels do not, like man, think from the objects of the world, of the body, and of the earth, but from those of heaven; and what the difference is between these two classes of objects is especially evident from the correspondences treated of at the end of several chapters.

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Foundation for the permission to use this translation.