¹ Jokūbas, pakėlęs akis, pamatė ateinantį Ezavą su keturiais šimtais vyrų. Jis paskirstė vaikus tarp Lėjos, achelės ir abiejų tarnaičių:

² sustatė tarnaites ir jų vaikus pirmoje eilėje, Lėją ir jos vaikus už jų, o achelę ir Juozapą paskutinėje eilėje.

³ Jis pats nuėjo pirma jų ir septynis kartus nusilenkė iki žemės, kol susitiko su broliu.

⁴ Ezavas bėgo prie jo, apkabino jį ir bučiavo, puolęs jam ant kaklo, ir jie abu verkė.

⁵ Pamatęs žmonas ir vaikus, jis klausė: “Kas šitie?” Tas atsakė: “Vaikai, kuriais Dievas apdovanojo tavo tarną”.

⁶ Tada priartėjusios tarnaitės su savo vaikais nusilenkė.

⁷ Paskui priartėjo Lėja ir jos vaikai ir nusilenkė. Pagaliau priartėjo Juozapas ir achelė ir taip pat nusilenkė.

⁸ Ezavas toliau klausė: “Kam tie būriai, kuriuos sutikau?” Jis atsakė: “Kad rasčiau malonę savo valdovo akyse!”

⁹ Ezavas atsakė: “Mano broli, aš turiu užtektinai, pasilaikyk, ką turi!”

¹⁰ Jokūbas tarė: “O ne! Jei radau malonę tavo akyse, tai priimk iš manęs šią dovaną. Aš matau tavo veidą, tarsi matyčiau Dievo veidą, ir tu esi man malonus.

¹¹ Prašau, priimk palaiminimą, kurį tau atnešiau. Nes Dievas buvo man maloningas, ir aš visko turiu”. Jokūbui prašant, brolis priėmė dovaną.

¹² Tada Ezavas tarė: “Dabar keliaukime­aš eisiu tavo priešakyje!”

¹³ Bet Jokūbas atsakė: “Mano valdovas žino, kad vaikai gležni ir kad dalis avių bei galvijų yra jaunikliai; jei juos per greitai varysime nors vieną dieną, jie išgaiš.

¹⁴ Mano valdove, eik pirma savo tarno, o aš pamažu toliau judėsiu, kaip įstengia eiti gyvuliai ir vaikai, kol nueisiu pas savo valdovą į Seyrą”.

¹⁵ Tada Ezavas sakė: “Leisk man palikti su tavimi dalį savo žmonių!” Bet tas atsakė: “Kam to reikia? Kad tik surasčiau malonę savo valdovo akyse!”

¹⁶ Ezavas tą dieną sugrįžo į Seyrą,

¹⁷ o Jokūbas judėjo toliau į Sukotą. Ten jis pasistatė namus, o gyvuliams­ pastoges. Todėl pavadino tą vietą Sukotu.

¹⁸ Jokūbas, keliaudamas iš Mesopotamijos, laimingai atvyko į Sichemą, kuris yra Kanaano krašte, ir apsistojo šalia miesto.

¹⁹ Sklypą, kuriame pasistatė palapinę, jis nusipirko iš Sichemo tėvo Hamoro sūnų už šimtą monetų.

²⁰ Jis ten pastatė aukurą ir jį pavadino: “Izraelio Dievo galybė”.

¹ God of my praise, don't remain silent,

² for they have opened the mouth of the wicked and the mouth of deceit against me. They have spoken to me with a lying tongue.

³ They have also surrounded me with words of hatred, and fought against me without a cause.

⁴ In return for my love, they are my adversaries; but I am in prayer.

⁵ They have rewarded me evil for good, and hatred for my love.

⁶ Set a wicked man over him. Let an adversary stand at his right hand.

⁷ When he is judged, let him come forth guilty. Let his prayer be turned into sin.

⁸ Let his days be few. Let another take his office.

⁹ Let his children be fatherless, and his wife a widow.

¹⁰ Let his children be wandering beggars. Let them be sought from their ruins.

¹¹ Let the creditor seize all that he has. Let strangers plunder the fruit of his labor.

¹² Let there be none to extend kindness to him, neither let there be any to have pity on his fatherless children.

¹³ Let his posterity be cut off. In the generation following let their name be blotted out.

¹⁴ Let the iniquity of his fathers be remembered by Yahweh. Don't let the sin of his mother be blotted out.

¹⁵ Let them be before Yahweh continually, that he may cut off the memory of them from the earth;

¹⁶ because he didn't remember to show kindness, but persecuted the poor and needy man, the broken in heart, to kill them.

¹⁷ Yes, he loved cursing, and it came to him. He didn't delight in blessing, and it was far from him.

¹⁸ He clothed himself also with cursing as with his garment. It came into his inward parts like water, like oil into his bones.

¹⁹ Let it be to him as the clothing with which he covers himself, for the belt that is always around him.

²⁰ This is the reward of my adversaries from Yahweh, of those who speak evil against my soul.

²¹ But deal with me, Yahweh the Lord, for your name's sake, because your loving kindness is good, deliver me;

²² for I am poor and needy. My heart is wounded within me.

²³ I fade away like an evening shadow. I am shaken off like a locust.

²⁴ My knees are weak through fasting. My body is thin and lacks fat.

²⁵ I have also become a reproach to them. When they see me, they shake their head.

²⁶ Help me, Yahweh, my God. Save me according to your loving kindness;

²⁷ that they may know that this is your hand; that you, Yahweh, have done it.

²⁸ They may curse, but you bless. When they arise, they will be shamed, but your servant shall rejoice.

²⁹ Let my adversaries be clothed with dishonor. Let them cover themselves with their own shame as with a robe.

³⁰ I will give great thanks to Yahweh with my mouth. Yes, I will praise him among the multitude.

³¹ For he will stand at the right hand of the needy, to save him from those who judge his soul. A Psalm by David.