¹ Jokūbas keliaudamas atėjo į rytų šalį.

² Jis pamatė šulinį ir prie jo sugulusias tris avių bandas; iš to šulinio girdydavo bandas. Ant šulinio angos buvo užristas didelis akmuo.

³ Suvarius visas bandas, atrisdavo tą akmenį nuo šulinio angos ir pagirdydavo avis, po to vėl užrisdavo tą akmenį.

⁴ Jokūbas klausė: “Broliai, iš kur jūs esate?” Tie atsakė: “Iš Charano”.

⁵ Jis vėl klausė: “Ar pažįstate Labaną, Nahoro sūnų?” Jie atsakė: “Pažįstame”.

⁶ Jis klausė: “Kaip jam sekasi?” Tie atsakė: “Gerai. Štai jo duktė achelė ateina su avimis!”

⁷ Jokūbas tarė: “Dar anksti, ne laikas suvaryti gyvulius. Pagirdykite avis ir ganykite!”

⁸ Bet jie atsakė: “Negalime, kol suvarys visas bandas ir nuris tą akmenį nuo šulinio angos. Tik tada pagirdysime avis”.

⁹ Jam bekalbant su jais, achelė atėjo su savo tėvo avimis, kurias ji ganė.

¹⁰ Jokūbas, pamatęs achelę, savo dėdės Labano dukterį, ir savo dėdės Labano avis, priėjęs nurito akmenį nuo šulinio angos ir pagirdė savo motinos brolio Labano avis.

¹¹ Po to Jokūbas pabučiavo achelę ir balsu pravirko.

¹² Jokūbas pasisakė jai esąs jos tėvo brolis, ebekos sūnus. Ta nubėgusi pranešė tėvui.

¹³ Labanas, išgirdęs žinią apie savo sesers sūnų Jokūbą, atbėgo jo pasitikti; jį apkabinęs ir pabučiavęs, nusivedė į savo namus, o tas viską išsipasakojo Labanui.

¹⁴ Labanas jam tarė: “Tikrai tu esi mano kūnas ir mano kaulas!” Jis gyveno pas jį visą mėnesį.

¹⁵ Ir Labanas tarė Jokūbui: “Ar dėl to, kad esi mano brolis, turėtum man veltui tarnauti? Pasakyk, kuo tau atlyginti?”

¹⁶ Labanas turėjo dvi dukteris: vyresnioji vardu Lėja, o jaunesnioji­ achelė.

¹⁷ Lėjos akys buvo silpnos, o achelė buvo gražaus veido ir dailios išvaizdos.

¹⁸ Jokūbas pamilo achelę ir pasakė: “Aš tau tarnausiu septynerius metus už jaunesniąją dukterį achelę”.

¹⁹ Labanas atsakė: “Mieliau aš ją duosiu tau negu kitam. Lik pas mane!”

²⁰ Jokūbas tarnavo už achelę septynerius metus. Kadangi jis mylėjo ją, jam tas laikas atrodė kaip kelios dienos.

²¹ Po to Jokūbas tarė Labanui: “Duok man mano žmoną, nes atėjo laikas, kad pas ją įeičiau!”

²² Labanas sukvietė visus tos vietovės žmones ir iškėlė puotą.

²³ Vakare jis įvedė savo dukterį Lėją pas jį, ir jis įėjo pas ją.

²⁴ Labanas davė Lėjai savo tarnaitę Zilpą.

²⁵ ytui išaušus, pasirodė, kad tai buvo Lėja. Tada jis tarė Labanui: “Ką man padarei! Ar ne už achelę tarnavau? Kam tad mane apgavai?”

²⁶ Labanas atsakė: “Mūsų krašte taip nedaro, kad išleistų jaunesniąją anksčiau už vyresniąją.

²⁷ Pabaik šią savaitę, po to duosiu tau achelę, už kurią tarnausi dar kitus septynerius metus!”

²⁸ Jokūbas sutiko ir pabaigė tą savaitę. Tada Labanas davė jam savo dukterį achelę už žmoną.

²⁹ Labanas davė savo dukteriai achelei tarnaitę Bilhą.

³⁰ Jis įėjo ir pas achelę ir mylėjo ją labiau už Lėją; ir tarnavo dar kitus septynerius metus.

³¹ Viešpats matydamas, kad Jokūbas Lėjos nemylėjo, padarė ją vaisingą, o achelę­nevaisingą.

³² Lėja pastojo ir pagimdė sūnų, kurį pavadino ubenu, nes ji sakė: “Viešpats atsižvelgė į mano sielvartą; dabar mane mylės mano vyras”.

³³ Ji pagimdė kitą sūnų ir tarė: “Kadangi Viešpats išgirdo, kad manęs nemyli, Jis davė man dar ir šitą”. Ji pavadino jį Simeonu.

³⁴ Po to ji vėl pagimdė sūnų ir tarė: “Dabar mano vyras prisiriš prie manęs, nes aš jam pagimdžiau tris sūnus”. Todėl ji pavadino jį Leviu.

³⁵ Ji vėl pastojo ir pagimdė sūnų, ir tarė: “Dabar šlovinsiu Viešpatį”. Todėl ji pavadino jį Judu. Po to ji liovėsi gimdžiusi.

¹⁵ The word of Yahweh came again to me, saying,

¹⁶ You, son of man, take one stick, and write on it, For Judah, and for the children of Israel his companions: then take another stick, and write on it, For Joseph, the stick of Ephraim, and [for] all the house of Israel his companions:

¹⁷ and join them for you one to another into one stick, that they may become one in your hand.

¹⁸ When the children of your people shall speak to you, saying, Will you not show us what you mean by these?

¹⁹ tell them, Thus says the Lord Yahweh: Behold, I will take the stick of Joseph, which is in the hand of Ephraim, and the tribes of Israel his companions; and I will put them with it, [even] with the stick of Judah, and make them one stick, and they shall be one in my hand.

²⁰ The sticks whereon you write shall be in your hand before their eyes.

²¹ Say to them, Thus says the Lord Yahweh: Behold, I will take the children of Israel from among the nations, where they are gone, and will gather them on every side, and bring them into their own land:

²² and I will make them one nation in the land, on the mountains of Israel; and one king shall be king to them all; and they shall be no more two nations, neither shall they be divided into two kingdoms any more at all;

²³ neither shall they defile themselves any more with their idols, nor with their detestable things, nor with any of their transgressions; but I will save them out of all their dwelling places, in which they have sinned, and will cleanse them: so shall they be my people, and I will be their God.

²⁴ My servant David shall be king over them; and they all shall have one shepherd: they shall also walk in my ordinances, and observe my statutes, and do them.

²⁵ They shall dwell in the land that I have given to Jacob my servant, in which your fathers lived; and they shall dwell therein, they, and their children, and their children's children, forever: and David my servant shall be their prince for ever.

²⁶ Moreover I will make a covenant of peace with them; it shall be an everlasting covenant with them; and I will place them, and multiply them, and will set my sanctuary in the midst of them forevermore.

²⁷ My tent also shall be with them; and I will be their God, and they shall be my people.

²⁸ The nations shall know that I am Yahweh who sanctifies Israel, when my sanctuary shall be in the midst of them forevermore.