¹ Viešpats aplankė Sarą ir įvykdė, ką jai buvo pažadėjęs.

² Sara pastojo ir sulaukusiam senatvės Abraomui pagimdė sūnų tuo metu, kurį Dievas buvo jam nurodęs.

³ Abraomas pavadino iš Saros gimusį sūnų Izaoku.

⁴ Izaokas pagal Dievo įsakymą aštuntą dieną buvo apipjaustytas.

⁵ Abraomas buvo šimto metų, kai jam gimė sūnus Izaokas.

⁶ Sara tarė: “Dievas man suteikė juoko, ir visi kiti, kas išgirs, juoksis su manimi.

⁷ Kas būtų pasakęs Abraomui, kad Sara maitins kūdikį? Aš pagimdžiau jam sūnų jo senatvėje”.

⁸ Kai vaikas paaugo ir buvo nujunkytas, Abraomas tą dieną iškėlė didelį pokylį.

⁹ Sara pamatė egiptietės Hagaros sūnų, kurį ta pagimdė Abraomui, besišaipantį iš Izaoko,

¹⁰ ir tarė Abraomui: “Išvaryk šitą vergę ir jos sūnų! Jis nebus paveldėtojas drauge su mano sūnumi Izaoku”.

¹¹ Tai labai nepatiko Abraomui dėl jo sūnaus.

¹² Tačiau Dievas tarė Abraomui: “Nesisielok dėl berniuko ir dėl vergės! Visa, ką Sara tau sako, klausyk jos! Nes iš Izaoko tau bus pašaukti palikuonys.

¹³ Bet ir vergės sūnų padarysiu didele tauta, nes jis yra tavo palikuonis”.

¹⁴ Abraomas, atsikėlęs anksti rytą, ėmė duonos bei odinę vandens ir davė Hagarai, uždėdamas jai ant pečių, atidavė vaiką ir išleido. Ji išėjusi klaidžiojo Beer Šebos dykumoje.

¹⁵ Išsibaigus vandeniui odinėje, ji paliko vaiką po vienu krūmokšniu.

¹⁶ Paėjusi atsisėdo priešais jį lanko šūvio atstumu. Ji sakė: “Negaliu matyti mirštančio vaiko”. Ir graudžiai verkė.

¹⁷ Dievas išgirdo berniuko balsą, ir Dievo angelas iš dangaus tarė Hagarai: “Kas tau, Hagara? Nebijok! Dievas išgirdo berniuko balsą.

¹⁸ Kelkis, imk berniuką ir laikyk jį tvirtai savo rankose, nes Aš jį padarysiu didele tauta!”

¹⁹ Dievas atvėrė jai akis, ir ji pamatė šulinį. Nuėjusi pripildė odinę vandens ir pagirdė berniuką.

²⁰ Dievas buvo su juo. Jis užaugo, gyveno dykumoje ir tapo šauliu.

²¹ Jis gyveno Parano dykumoje, ir jo motina parinko jam žmoną iš Egipto šalies.

²² Anuo metu Abimelechas ir jo kariuomenės vadas Picholas kalbėjo Abraomui: “Dievas yra su tavimi visame, ką tu darai.

²³ Dabar tad prisiek Dievu, kad nekenksi nei man, nei mano vaikams, nei jų palikuonims, bet kaip aš maloningai su tavimi elgiausi, taip ir tu elgsiesi su manimi ir mano kraštu, kuriame gyveni kaip ateivis!”

²⁴ Abraomas atsakė: “Prisiekiu”.

²⁵ Tačiau Abraomas priekaištavo Abimelechui dėl šulinio, kurį Abimelecho tarnai buvo pasigrobę.

²⁶ Abimelechas atsakė: “Aš nežinau, kas tai padarė. Tu man nieko nesakei, aš nieko apie tai negirdėjau iki šios dienos”.

²⁷ Abraomas davė Abimelechui avių ir jaučių, ir juodu sudarė sandorą.

²⁸ Abraomas atskyrė septynis ėriukus.

²⁹ Abimelechas klausė Abraomo: “Ką gi reiškia šie septyni ėriukai, kuriuos tu atskyrei?”

³⁰ Jis atsakė: “Tuos septynis ėriukus turi priimti iš manęs kaip įrodymą, kad aš iškasiau šitą šulinį”.

³¹ Ta vieta buvo pavadinta Beer Šeba, nes ten jie abu prisiekė.

³² Taip juodu padarė sutartį Beer Šeboje. Abimelechas ir jo kariuomenės vadas Picholas sugrįžo į filistinų kraštą.

³³ Abraomas pasodino giraitę Beer Šeboje ir ten šaukėsi Viešpaties, amžinojo Dievo, vardo.

³⁴ Abraomas gyveno ilgą laiką kaip ateivis filistinų krašte.

¹ Abromo žmona Saraja ne turėjo vaikų. Ji turėjo tarnaitę egiptietę, vardu Hagara.

² Saraja tarė Abromui: “Viešpats nedavė man vaikų gimdyti. Prašau, įeik pas mano tarnaitę, galbūt per ją aš turėsiu vaikų”. Abromas paklausė Sarajos.

³ Abromui išgyvenus dešimt metų Kanaano šalyje, Saraja, Abromo žmona, savo tarnaitę egiptietę Hagarą davė savo vyrui Abromui už žmoną.

⁴ Jis įėjo pas Hagarą, ir ji pastojo. Hagara pastojusi su panieka ėmė žiūrėti į savo valdovę.

⁵ Tada Saraja tarė Abromui: “Širdgėla, kurią turiu, tegula ant tavęs! Aš pati daviau savo tarnaitę tau į glėbį, tačiau ji, pasijutusi nėščia, su panieka ėmė žiūrėti į mane. Viešpats tebūna teisėjas tarp manęs ir tavęs”.

⁶ Abromas tarė Sarajai: “Tavo tarnaitė yra tavo rankose. Elkis su ja, kaip tau patinka”. Kai Saraja ėmė ją spausti, ta pabėgo.

⁷ Viešpaties angelas, radęs ją prie vandens šaltinio dykumoje, prie kelio į Šūrą,

⁸ tarė: “Hagara, Sarajos tarnaite, iš kur atėjai ir kur eini?” Ji atsakė: “Bėgu nuo savo valdovės Sarajos”.

⁹ Viešpaties angelas jai tarė: “Sugrįžk pas savo valdovę ir nusižemink prieš ją.

¹⁰ Aš taip padauginsiu tavo palikuonis, kad jų net suskaičiuoti nebus galima.

¹¹ Štai tu esi nėščia ir pagimdysi sūnų. Tu jį pavadinsi Izmaeliu, nes Viešpats išgirdo apie tavo priespaudą.

¹² Tavo sūnus gyvens kaip laukinis asilas: jis bus prieš visus ir visi prieš jį, jis gyvens šalia savo brolių”.

¹³ Ir Viešpatį, kuris su ja kalbėjo, Hagara pavadino: “Tu esi Dievas, kuris mane matai”. Nes ji sakė: “Aš tikrai mačiau Dievą, kuris mato mane”.

¹⁴ Todėl tą šulinį pavadino Lahai oiju. Jis yra tarp Kadešo ir Beredo.

¹⁵ Hagara pagimdė Abromui sūnų. Abromas pavadino jį vardu Izmaelis.

¹⁶ Abromui buvo aštuoniasdešimt šešeri metai, kai Hagara pagimdė jam sūnų.