¹ Taip buvo sutvertas dangus, žemė ir visi jų pulkai.

² Dievas septintą dieną užbaigė savo darbus ir ilsėjosi septintą dieną po visų savo darbų, kuriuos atliko.

³ Dievas palaimino septintą dieną ir ją pašventino, nes joje ilsėjosi po visų savo darbų, kuriuos Dievas sukūrė ir padarė.

⁴ Tokia yra dangaus ir žemės kilmė, kai jie buvo sukurti tą dieną, kurią Viešpats Dievas sutvėrė žemę ir dangų,

⁵ ir visus lauko augalus, kurių dar nebuvo žemėje, ir visas lauko žoles, kurios dar nežėlė; nes Viešpats Dievas nesiuntė į žemę lietaus ir nebuvo žmogaus žemei įdirbti.

⁶ Migla kilo nuo žemės ir drėkino jos paviršių.

⁷ Ir Viešpats Dievas padarė žmogų iš žemės dulkių ir įkvėpė į jo šnerves gyvybės kvapą. Taip žmogus tapo gyva siela.

⁸ Viešpats Dievas sukūrė sodą Edene rytuose ir ten apgyvendino žmogų, kurį buvo sutvėręs.

⁹ Viešpats Dievas išaugino iš žemės visokių medžių, gražių pasižiūrėti ir nešančių gerus vaisius maistui; taip pat gyvybės medį sodo viduryje ir medį pažinimo gero ir blogo.

¹⁰ Upė tekėjo iš Edeno sodui drėkinti; nuo ten ji šakojosi į keturias upes.

¹¹ Pirmosios vardas Pišonas. Ji teka aplink visą Havilos šalį, kur randamas auksas.

¹² Tos šalies auksas yra geras. Ten randa bdeliją ir onikso akmenį.

¹³ Antrosios upės vardas Gihonas. Ji teka aplink visą Kušo šalį.

¹⁴ Trečiosios upės vardas Tigras. Ji teka į rytus nuo Asūro. O ketvirtoji upė yra Eufratas.

¹⁵ Ir paėmė Viešpats Dievas žmogų ir apgyvendino jį Edeno sode, kad žmogus jį įdirbtų ir prižiūrėtų.

¹⁶ Viešpats Dievas įsakė žmogui: “Nuo kiekvieno sodo medžio tau leista valgyti,

¹⁷ bet nuo medžio pažinimo gero ir blogo nevalgyk, nes tą dieną, kurią valgysi jo vaisių, tikrai mirsi”.

¹⁸ Viešpats Dievas tarė: “Negerai žmogui būti vienam. Aš padarysiu jam tinkamą padėjėją”.

¹⁹ Viešpats Dievas, padaręs iš žemės visus žvėris bei padangių paukščius, juos atvedė prie Adomo, kad matytų, kaip jis juos pavadins; kaip Adomas pavadino kiekvieną gyvą padarą, toks ir yra jo vardas.

²⁰ Adomas davė vardus visiems gyvuliams, padangių paukščiams ir visiems lauko žvėrims, tačiau tarp jų neatsirado padėjėjo, tinkamo žmogui.

²¹ Tada Viešpats Dievas giliai užmigdė Adomą, išėmė vieną jo šonkaulių ir tą vietą užpildė kūnu.

²² Po to Viešpats Dievas iš šonkaulio, kurį išėmė iš žmogaus, padarė moterį ir ją atvedė pas žmogų.

²³ Tada Adomas tarė: “Štai kaulas iš mano kaulų ir kūnas iš mano kūno! Šita bus vadinama moterimi, nes iš vyro ji paimta”.

²⁴ Todėl vyras paliks savo tėvą bei motiną ir susijungs su savo žmona; ir juodu taps vienu kūnu.

²⁵ Jie abu­žmogus ir jo žmona­buvo nuogi, tačiau nesigėdijo.

¹ Behold, Yahweh makes the earth empty, makes it waste, turns it upside down, and scatters its inhabitants.

² It will be as with the people, so with the priest; as with the servant, so with his master; as with the maid, so with her mistress; as with the buyer, so with the seller; as with the creditor, so with the debtor; as with the taker of interest, so with the giver of interest.

³ The earth will be utterly emptied and utterly laid waste; for Yahweh has spoken this word.

⁴ The earth mourns and fades away. The world languishes and fades away. The lofty people of the earth languish.

⁵ The earth also is polluted under its inhabitants, because they have transgressed the laws, violated the statutes, and broken the everlasting covenant.

⁶ Therefore the curse has devoured the earth, and those who dwell therein are found guilty. Therefore the inhabitants of the earth are burned, and few men left.

⁷ The new wine mourns. The vine languishes. All the merry-hearted sigh.

⁸ The mirth of tambourines ceases. The sound of those who rejoice ends. The joy of the harp ceases.

⁹ They will not drink wine with a song. Strong drink will be bitter to those who drink it.

¹⁰ The confused city is broken down. Every house is shut up, that no man may come in.

¹¹ There is a crying in the streets because of the wine. All joy is darkened. The mirth of the land is gone.

¹² The city is left in desolation, and the gate is struck with destruction.

¹³ For it will be so in the midst of the earth among the peoples, as the shaking of an olive tree, as the gleanings when the vintage is done.

¹⁴ These shall lift up their voice. They will shout for the majesty of Yahweh. They cry aloud from the sea.

¹⁵ Therefore glorify Yahweh in the east, even the name of Yahweh, the God of Israel, in the islands of the sea!

¹⁶ From the uttermost part of the earth have we heard songs. Glory to the righteous! But I said, "I pine away! I pine away! woe is me!" The treacherous have dealt treacherously. Yes, the treacherous have dealt very treacherously.

¹⁷ Fear, the pit, and the snare, are on you who inhabitant the earth.

¹⁸ It will happen that he who flees from the noise of the fear will fall into the pit; and he who comes up out of the midst of the pit will be taken in the snare; for the windows on high are opened, and the foundations of the earth tremble.

¹⁹ The earth is utterly broken. The earth is torn apart. The earth is shaken violently.

²⁰ The earth will stagger like a drunken man, and will sway back and forth like a hammock. Its disobedience will be heavy on it, and it will fall and not rise again.

²¹ It shall happen in that day that Yahweh will punish the army of the high ones on high, and the kings of the earth on the earth.

²² They shall be gathered together, as prisoners are gathered in the pit, and shall be shut up in the prison; and after many days shall they be visited.

²³ Then the moon shall be confounded, and the sun ashamed; for Yahweh of Armies will reign on Mount Zion, and in Jerusalem; and before his elders will be glory.