Bible

 

Genesis 17

Studie

   

1 Kai Abromas buvo devyniasdešimt devynerių metų amžiaus, Viešpats pasirodė Abromui ir tarė: “Aš esu Dievas Visagalis, vaikščiok mano akivaizdoje ir būk tobulas.

2 Aš sudarysiu sandorą su tavimi ir labai padauginsiu tavo palikuonis”.

3 Abromas puolė kniūbsčias, o Dievas kalbėjo:

4 “Štai manoji sandora su tavimi: tu tapsi daugelio tautų tėvu,

5 todėl nebesivadinsi Abromu, bet tavo vardas bus Abraomas, nes Aš tave padariau daugelio tautų tėvu.

6 Ir padarysiu tave nepaprastai vaisingą. Iš tavęs kils tautos ir karaliai.

7 Aš patvirtinsiu sandorą tarp savęs ir tavęs bei tavo palikuonių kaip amžiną sandorą, kad būčiau Dievas tau ir tavo palikuonims po tavęs.

8 Aš duosiu tau ir tavo palikuonims žemę, kurioje dabar esi ateivis, visą Kanaano žemę amžinai nuosavybei ir būsiu jiems Dievas”.

9 Toliau Dievas sakė Abraomui: “Laikyk mano sandorą tu ir tavo palikuonys po tavęs per kartų kartas.

10 Šita yra mano sandora, kurios jūs privalote laikytis. Kiekvienas vyras tarp jūsų bus apipjaustytas!

11 Jūs apipjaustysite savo kūną, ir tai bus tarp manęs ir jūsų esančios sandoros ženklas.

12 Kiekvienas berniukas aštuonių dienų tarp jūsų bus apipjaustytas: gimęs namuose ar iš svetimšalio nupirktas, kuris nėra iš tavo palikuonių.

13 Kas gimsta tavo namuose ir ką nusiperki už savo pinigus, tas turi būti apipjaustytas. Ir mano sandora jūsų kūne bus amžina sandora.

14 O neapipjaustytas vyras bus išnaikintas iš savo tautos, nes jis sulaužė mano sandorą”.

15 Dievas toliau sakė Abraomui: “Savo žmonos Sarajos nebevadink Saraja, bet Sara bus jos vardas.

16 Aš ją palaiminsiu ir tau duosiu iš jos sūnų. Aš ją taip laiminsiu, kad iš jos kils tautos ir tautų karaliai”.

17 Tada Abraomas puolė veidu į žemę, juokėsi ir sakė savo širdyje: “Ar šimtamečiui begali kas gimti ir ar Sara, sulaukusi devyniasdešimties metų amžiaus, begali gimdyti?”

18 Abraomas tarė Dievui: “Kad nors Izmaelis gyventų Tavo akivaizdoje!”

19 Bet Dievas atsakė: “Tikrai tavo žmona Sara pagimdys tau sūnų ir tu jį pavadinsi Izaoku! Aš sudarysiu su juo amžiną sandorą ir su jo palikuonimis.

20 Ir dėl Izmaelio Aš išklausiau tave! Aš jį palaiminau ir padarysiu jį vaisingą, ir nepaprastai padauginsiu: jis bus dvylikos kunigaikščių tėvas, ir padarysiu iš jo didelę tautą.

21 Tačiau savo sandorą sudarysiu su Izaoku, kurį Sara pagimdys tau šiuo laiku kitais metais”.

22 Baigęs kalbėti su juo, Dievas pasišalino.

23 Tada Abraomas ėmė savo sūnų Izmaelį ir visus vyrus, jo namuose gimusius ir už pinigus įsigytus, ir apipjaustė jų kūnus tą pačią dieną, kaip Dievas jam buvo sakęs.

24 Abraomas buvo apipjaustytas devyniasdešimt devynerių metų,

25 o jo sūnus Izmaelis­trylikos metų.

26 Tą pačią dieną buvo apipjaustytas Abraomas ir jo sūnus Izmaelis.

27 Ir visi jo namų vyrai, gimusieji jo namuose ir už pinigus įsigytieji, buvo apipjaustyti kartu su juo.

   

Ze Swedenborgových děl

 

Arcana Coelestia # 2053

Prostudujte si tuto pasáž

  
/ 10837  
  

2053. 'My covenant shall be in your flesh' means conjunction of the Lord with man in his impurity. This is clear from the meaning of 'a covenant' as conjunction, dealt with above, and from the meaning of 'flesh' as man's proprium, also dealt with above, in 2041. How impure the proprium is has also been stated in that paragraph, and has been shown in Volume One, in 141, 150, 154, 210, 215, 694, 731, 874-876, 987, 1047. The implications of 'My covenant in your flesh' being the conjunction of the Lord with man in his impurity are as follows: No pure intellectual truth, which is Divine truth, resides with man. Instead the truths of faith residing with man are appearances of truth to which illusions of the senses attach themselves, and to these in turn falsities, belonging to the desires that go with self-love and love of the world. Such are the truths that reside with man. And how impure they are becomes clear from the fact that such illusions and falsities attach themselves to them.

[2] Nevertheless the Lord joins Himself to man within those very impurities, for with innocence and charity He brings soul and life to these, and in this way forms a conscience. The truths that constitute conscience vary, that is to say, they depend on the religion of the individual. These truths the Lord is unwilling to violate provided they are not contrary to the goods of faith, because the person has taken them to himself and considered them holy. The Lord breaks nobody, but bends him. This becomes clear from the consideration that every type of religious thought in the Church has followers who are being endowed with conscience. The closer its truths get to the genuine truths of faith the better that conscience is. Since it is from the truths of faith such as this that conscience is formed, it is clear that it has been formed in the understanding part of man's mind, for the understanding part is what receives those truths. This part of his mind the Lord has therefore miraculously separated from the will part. This is an arcanum previously unknown, concerning which see what has appeared in Volume One, in 863, 875, 895, 927, 1023. That 'covenant in your flesh' in addition denotes a meaningful sign, namely that of purification, is clear from what has been shown in 2039 about circumcision.

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.