Bible

 

Genesis 16

Studie

   

1 Abromo žmona Saraja ne turėjo vaikų. Ji turėjo tarnaitę egiptietę, vardu Hagara.

2 Saraja tarė Abromui: “Viešpats nedavė man vaikų gimdyti. Prašau, įeik pas mano tarnaitę, galbūt per ją aš turėsiu vaikų”. Abromas paklausė Sarajos.

3 Abromui išgyvenus dešimt metų Kanaano šalyje, Saraja, Abromo žmona, savo tarnaitę egiptietę Hagarą davė savo vyrui Abromui už žmoną.

4 Jis įėjo pas Hagarą, ir ji pastojo. Hagara pastojusi su panieka ėmė žiūrėti į savo valdovę.

5 Tada Saraja tarė Abromui: “Širdgėla, kurią turiu, tegula ant tavęs! Aš pati daviau savo tarnaitę tau į glėbį, tačiau ji, pasijutusi nėščia, su panieka ėmė žiūrėti į mane. Viešpats tebūna teisėjas tarp manęs ir tavęs”.

6 Abromas tarė Sarajai: “Tavo tarnaitė yra tavo rankose. Elkis su ja, kaip tau patinka”. Kai Saraja ėmė ją spausti, ta pabėgo.

7 Viešpaties angelas, radęs ją prie vandens šaltinio dykumoje, prie kelio į Šūrą,

8 tarė: “Hagara, Sarajos tarnaite, iš kur atėjai ir kur eini?” Ji atsakė: “Bėgu nuo savo valdovės Sarajos”.

9 Viešpaties angelas jai tarė: “Sugrįžk pas savo valdovę ir nusižemink prieš ją.

10 Aš taip padauginsiu tavo palikuonis, kad jų net suskaičiuoti nebus galima.

11 Štai tu esi nėščia ir pagimdysi sūnų. Tu jį pavadinsi Izmaeliu, nes Viešpats išgirdo apie tavo priespaudą.

12 Tavo sūnus gyvens kaip laukinis asilas: jis bus prieš visus ir visi prieš jį, jis gyvens šalia savo brolių”.

13 Ir Viešpatį, kuris su ja kalbėjo, Hagara pavadino: “Tu esi Dievas, kuris mane matai”. Nes ji sakė: “Aš tikrai mačiau Dievą, kuris mato mane”.

14 Todėl tą šulinį pavadino Lahai oiju. Jis yra tarp Kadešo ir Beredo.

15 Hagara pagimdė Abromui sūnų. Abromas pavadino jį vardu Izmaelis.

16 Abromui buvo aštuoniasdešimt šešeri metai, kai Hagara pagimdė jam sūnų.

   

Ze Swedenborgových děl

 

Arcana Coelestia # 1965

Prostudujte si tuto pasáž

  
/ 10837  
  

1965. This then is the internal sense of the details in this chapter concerning Abram, Hagar, and Ishmael. Yet how inexhaustible that sense is, that is, how limitless the details it contains, may be seen from the single consideration that, as every single thing in the Word looks in the internal sense to the Lord and has the Lord as its subject, the life of the Word, being the Word itself, arises out of this. In addition every single thing has at the same time in the internal sense the Lord's kingdom in heaven as its subject, and also His kingdom on earth, which is the Church. And in a similar way it has as its subject each individual who has the Lord's kingdom within him, besides having in general everything celestial or spiritual as its subject. For the Lord is the source of all these things, and this accounts for Abram's also representing the celestial Church, the celestial man, as well as the celestial itself, and so on. To extend the explanation any further however would take much too long.

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.