Bible

 

Genesis 16

Studie

   

1 Abromo žmona Saraja ne turėjo vaikų. Ji turėjo tarnaitę egiptietę, vardu Hagara.

2 Saraja tarė Abromui: “Viešpats nedavė man vaikų gimdyti. Prašau, įeik pas mano tarnaitę, galbūt per ją aš turėsiu vaikų”. Abromas paklausė Sarajos.

3 Abromui išgyvenus dešimt metų Kanaano šalyje, Saraja, Abromo žmona, savo tarnaitę egiptietę Hagarą davė savo vyrui Abromui už žmoną.

4 Jis įėjo pas Hagarą, ir ji pastojo. Hagara pastojusi su panieka ėmė žiūrėti į savo valdovę.

5 Tada Saraja tarė Abromui: “Širdgėla, kurią turiu, tegula ant tavęs! Aš pati daviau savo tarnaitę tau į glėbį, tačiau ji, pasijutusi nėščia, su panieka ėmė žiūrėti į mane. Viešpats tebūna teisėjas tarp manęs ir tavęs”.

6 Abromas tarė Sarajai: “Tavo tarnaitė yra tavo rankose. Elkis su ja, kaip tau patinka”. Kai Saraja ėmė ją spausti, ta pabėgo.

7 Viešpaties angelas, radęs ją prie vandens šaltinio dykumoje, prie kelio į Šūrą,

8 tarė: “Hagara, Sarajos tarnaite, iš kur atėjai ir kur eini?” Ji atsakė: “Bėgu nuo savo valdovės Sarajos”.

9 Viešpaties angelas jai tarė: “Sugrįžk pas savo valdovę ir nusižemink prieš ją.

10 Aš taip padauginsiu tavo palikuonis, kad jų net suskaičiuoti nebus galima.

11 Štai tu esi nėščia ir pagimdysi sūnų. Tu jį pavadinsi Izmaeliu, nes Viešpats išgirdo apie tavo priespaudą.

12 Tavo sūnus gyvens kaip laukinis asilas: jis bus prieš visus ir visi prieš jį, jis gyvens šalia savo brolių”.

13 Ir Viešpatį, kuris su ja kalbėjo, Hagara pavadino: “Tu esi Dievas, kuris mane matai”. Nes ji sakė: “Aš tikrai mačiau Dievą, kuris mato mane”.

14 Todėl tą šulinį pavadino Lahai oiju. Jis yra tarp Kadešo ir Beredo.

15 Hagara pagimdė Abromui sūnų. Abromas pavadino jį vardu Izmaelis.

16 Abromui buvo aštuoniasdešimt šešeri metai, kai Hagara pagimdė jam sūnų.

   

Komentář

 

#182 The Word Came to Me

Napsal(a) Jonathan S. Rose

Title: The Word Came to Me

Topic: Word

Summary: The Bible is a large block of text that hasn't changed for a couple of thousand years; yet it describes "the word of the Lord" as a living force that speaks directly to people about what is going on in their lives and surroundings. How can we reconcile these two views?

Use the reference links below to follow along in the Bible as you watch.

References:
Genesis 15:1-2
1 Samuel 15:10-11; 2:12-14, 17; 3:4-10, 15-18; 15:13-14, 22
2 Samuel 7:4; 24:11-12
1 Kings 6:11-14; 12:22, 24; 17:1-4, 8; 18:1; 19:9; 21:17, 27-28
2 Kings 20:1-7
1 Chronicles 22:6-10
Psalms 105:17-19
Jeremiah 1:1
Jonah 1:1-3; 2:10; 3:1, 3; 4:9
Zechariah 4:8-14
Luke 3:2-3, 8, 10; 12:20
Acts of the Apostles 22:6-10

Přehrát video
Spirit and Life Bible Study broadcast from 5/21/2014. The complete series is available at: www.spiritandlifebiblestudy.com

Ze Swedenborgových děl

 

Arcana Coelestia # 1837

Prostudujte si tuto pasáž

  
/ 10837  
  

1837. That 'as the sun was going down' means the period of time and the state just before the close is clear from the meaning of 'the sun'. In the internal sense 'the sun' means the Lord, and because of this means the celestial things of love and charity, consequently love and charity themselves, dealt with already in 30-38, and 1053. From this it is evident that 'the going down of the sun' is the last period of time in the Church, which is called the close, when charity does not exist any longer. The Lord's Church is also compared to the times of day, its earliest time being compared to sunrise, or dawn and morning, and its final period to sundown, or evening and the shadows that fall then; for there is indeed a similarity between the two. In like manner the Church is compared to the seasons of the year, its earliest time being compared to spring when everything is flowering, while the time next to the last is compared to autumn when everything starts to die off. Indeed, the Church is also compared to metals, its first time being called golden, its last that of iron and clay, as in Daniel 2:31-33. These considerations show what is meant by 'as the sun was going down', namely that the period of time and the state just before the close are meant, for the sun had not yet gone down. In what follows the subject is the state of the Church when the sun had gone down, at which point thick darkness descended, and a smoking furnace and a flaming torch passed between the pieces.

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.